Valstybės vadovas neslėpė pasitenkinimo, kad vyriausybė po karštų diskusijų su abipusėmis pretenzijomis antradienį pritarė Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dar vadinamos Stambulo konvencija, ratifikavimui ir pasirašymui.

Jei ratifikavimo proceso metu kiltų problemų, jas jau spręstų Seimas.

„Jei kam nors kyla abejonių dėl to, ar konvencija atitinka Konstituciją, galima gauti naujas teisines išvadas. Dokumento atitiktį Konstitucijai taip pat gali įvertinti Konstitucinis Teismas“, – pažymėjo R.Vėjuonis.

Paprašytas pakomentuoti teisingumo ministro Dzintaro Rasnačo veiksmus ir pasisakymus, valstybės vadovas sakė, kad bet kuris ministras gali turėti asmeninę nuomonę, tačiau jos negalima painioti su konkrečios institucijos teisine pozicija, nes tokios nuomonės turi būti labai neutralios.

Atsakydamas į klausimą, ar pasitiki Dz.Rasnaču, R.Vėjuonis sakė, kad prezidentas nevertina pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimo - „ministrų gebėjimas dirbti komandoje yra vyriausybės vadovo ir koalicijos reikalas“.

Prezidentas kol kas nėra numatęs skubiai susitikti su Dz.Rasnaču.

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Teisingumo ministerija nurodė, kad Latvija neturėtų prisijungti prie Stambulo konvencijos.

„Teisiniu požiūriu negalima rasti priežasties, kodėl Latvija turėtų pasirašyti tarptautinį susitarimą, kuris prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“, – sakoma ataskaitoje, kurią pasirašė Dz.Rasnačas ir kuri buvo parengta remiantis užsakyta teisine analize.

Prezidento nuomone, Teisingumo ministerija supainiojo politiką su teisėmis, o tai – neleistina.

2011 metais Europos Tarybos priimta Stambulo konvencija yra pirmasis pasaulyje teisiškai įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovoti.

Latvijos dešiniojo sparno politikai tvirtina, kad konvencija primes šaliai radikalų neomarksistinį feminizmą ir genderizmą. Katalikų ir liuteronų bažnyčių lyderiai taip pat pasisako prieš šią konvenciją.

Teisingumo ministerijos parlamento sekretorius Janis Iesalniekas, kuris yra įtakingas konservatyvaus Nacionalinio aljanso narys, penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Stambulo konvencijos rėmėjai yra „homoseksualai ir radikalios feministės“.

Stambulo konvenciją yra ratifikavusios beveik 20 Europos valstybių: Albanija, Andora, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Prancūzija, Italija, Malta, Monakas, Juodkalnija, Lenkija, Portugalija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Švedija bei Turkija.

Lietuva šį dokumentą pasirašė 2013 metais, Estija – 2014 metų gruodį, tačiau nėra jo ratifikavusios.