Pereiti į pagrindinį turinį

Latvijos valdantieji kasa sau duobę?

2016-01-11 19:24
Scanpix nuotr.

Valdančios Latviją trijų partijų koalicijos pamatas – iš molio drėbtas. Po 2014 m. rinkimų koalicijos partnerės vos ne vos pasidalijo ministerijas, vėliau sekė kivirčai vyriausybėje. Tai, regis, išvertė iš posto premjerę Laimduotą Straujumą. O dabar viena iš koalicijos partnerių bet kokia kaina siekia prastumti savo lyderę į premjero postą.

Chaosas po atsistatydinimo

Solvita Abuoltinia, kurią jos partija "Vienybė" – didžiausia iš šiuo metu valdančių Latviją politinių jėgų – atkakliai stūmė į šalies premjerės pareigas, sukėlė kaimyninėje valstybėje didelę politinę audrą. Kai kas net sako, kad ši krizė – giliausia latvių politinio elito krizė po vadinamojo oligarchų skandalo, kai prieš kelerius metus buvusio šalies vadovo Valdžio Zatlero sprendimu buvo paleistas Latvijos parlamentas (Saeima).

Chaosas Latvijos politikoje kilo po to, kai centro dešiniosios partijos "Vienybė" narė bei buvusi šalies premjerė L.Straujuma gruodžio pradžioje pareiškė, kad toliau nevadovaus šalies vyriausybei.

Nors oficialiai to nepripažino, kalbos apie rietenas valdančiojoje koalicijoje, kurią, be "Vienybės", sudaro taip pat centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) bei konservatyvusis Nacionalinis aljansas (NA), sklandė jau seniai. Buvo kalbų, kad premjerė nesugeba sukontroliuoti situacijos koalicijoje, todėl prieš ją rengiamas perversmas.

Likus savaitei iki atsistatydinimo L.Straujuma prasitarė, kad tapo norinčių ją nuversti politinių jėgų taikiniu. Ji tada dar pridūrė, kad dėl to neketina pasitraukti iš posto, bet vis dėlto po kurio laiko ministrė pirmininkė apsisprendė – ji nuskubėjo pas šalies vadovą Raimondą Vėjuonį ir įteikė jam atsistatydinimo pareiškimą.

Ambicijų karas

L.Straujuma į Latvijos vyriausybės vadovės postą buvo paskirta kaip kompromisinė kandidatė; tiesa, dar prieš 2014 m. parlamento rinkimus ji perėmė ministrų kabineto vadeles iš atsistatydinusio po prekybos centro griūties Rygoje Valdžio Dombrovskio. O po rinkimų įstojo į "Vienybės" partiją ir tapo šios politinės jėgos kandidate.

Susitarimas tarp Latvijos valdančiąją koaliciją sudarančių partijų numato, kad būtent "Vienybė", 2014 m. gavusi daugiausia balsų iš visų koalicijos partnerių, skiria ministrą pirmininką; tad, pasitraukus L.Straujumai, "Vienybė" pareiškė, kad savo lyderę S.Abuoltinią norėtų matyti vyriausybės vadove.

Tačiau nei ZZS, nei NA šios kandidatės matyti premjero poste nepanoro. Tačiau "Vienybė" atkakliai laikėsi savo – pasak partijos vadovų, kitų kandidatų jie esą neturi. Įdomiausia, kad net kai kurie "Vienybės" nariai Saeimoje, priklausantys liberaliajam partijos sparnui, nepritarė S.Abuoltinios kandidatūrai, tačiau partijos valdyba galvojo kitaip.

Prezidento planas

Susidariusią situaciją teko spręsti Latvijos prezidentui R.Vėjuoniui. Tai pirmoji politinė krizė Latvijoje jam valdant ir – labai rimta.

Šios savaitės pradžioje sklido kalbos, esą Latvijos prezidentas susitarė su pačia S.Abuoltinia, kad ji "garbingai atsitrauks" ir vietoje lyderės "Vienybė" pasiūlys kitą kandidatą. R.Vėjuonis esą teigė, kad net jeigu skirtų kandidate "Vienybės" vedlę, jos kandidatūros Saeima paprasčiausiai nepatvirtintų, mat politikei trūksta parlamentarų palaikymo.

Tai, kaip teigia kai kurie šaltiniai Latvijos prezidentūroje, būtų antausis šiai politikei, o kito kandidato parinkimas leistų jai išsaugoti mundurą nesuteptą.

 

Regis, toks šalies vadovo planas nepraslydo pro ausis – pirmadienį "Vienybės" valdyba pareiškė, kad patiki R.Vėjuoniui išrinkti premjero kandidatūrą. Kita vertus, po šio "Vienybės" vadovų susitikimo taip ir nepaaiškėjo, ar partija ketina su siūloma kandidatūra sutikti, nors prezidentas ir žadėjo, kad jo prioritetas, renkant kandidatus, bus "Vienybės" stovykla.

Kandidatų paieška

R.Vėjuoniui teko paaukoti atostogas, kad galėtų skirti laiko susitikti su kandidatais.

Apie tai, kad pats atrinks kandidatus į  vyriausybės vadovo postą, prezidentas paskelbė prieš pat Naujuosius, gruodžio 30 d. Tą pareiškimą R.Vėjuonis padarė po to, kai valdančiosios partijos nesugebėjo pateikti konstruktyvių savo pasiūlymų dėl naujos koalicinės vyriausybės sudėties bei ministro pirmininko kandidatūros.

"Aš suteikiau partijoms galimybę rasti naujos veiksmingos koalicijos modelį, tačiau partijos nepasinaudojo šia galimybe", – tvirtino prezidentas. Tiesa, jis pažymėjo, kad neketina suteikti šanso koaliciją formuoti kitoms politinėms jėgoms, esą ją turėtų sudaryti tos partijos, kurios šiuo metu dominuoja: tai "Vienybė", ZZS ir NA.

Šios akcentavo, kad pritartų kitoms kandidatūroms, tik ne "Vienybės" vedlės S.Abuoltinios; tiesa, dėl kiekvieno iš potencialių premjerų tiek ZZS, tiek NA spręs atskirai.

Pasak vieno iš NA lyderių Gaidžio Bėrzinio, partija nebūtų prieš, jeigu premjeru būtų dabartinis finansų ministras Janis Reiras. Tačiau jeigu jis bus skiriamas, NA turi jam nemažai klausimų: dėl komunikacijos su verslo organizacijomis tariantis dėl 2016 m. biudžeto bei šio kandidato neigiamo požiūrio į NA pateiktus biudžeto pasiūlymus, susijusius su demografija bei kultūra.

ZZS teigė, kad palauks prezidento sprendimo, o tuomet pateiks savo komentarą. Partijos valdybos pirmininkas Armandas Krauzė akcentavo, kad ZZS taip pat turi potencialių kandidatų į premjero postą. Tiesa, partija keltų savo kandidatą tik tokiu atveju, jei koalicijos partneriai atmes "Vienybės" pasiūlytą kandidatą.

"Šiandien oficialiai informavome prezidentą, kad ZZS nesiūlys savo kandidato, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir "Vienybės" generalinio sekretoriaus Arčio Kamparo paskelbtą pareiškimą. Mes taip pat turime gerbti prezidento poziciją, kad "Vienybei" turėtų priklausyti pirmumo teisė (siūlyti kandidatą į premjerus)", – patvirtino A.Krauzė.

"Vienybė" suskubo atsikirsti, kad ZZS kandidato į premjerus ji netvirtintų. Be to, vienas iš "Vienybės" vadovų A.Kamparas pridūrė manąs, jog ZZS apskritai neturi tinkamų kandidatų, nes dar nepaskelbė jų pavardžių.

Kad ir kaip būtų, tiek ZZS, tiek NA pažymėjo, kad kamuolį dabar turi "Vienybė", tačiau ši delsė pasakyti, ar premjero postą bus siūloma užimti Finansų ministerijos vadovui J.Reirui, ar partijos valdybos nariui Andriui Piebalgui, kuris, pasak partijos, dar gali būti neapsisprendęs.

Eksprezidentės kritika

Situaciją komentavusi buvusi Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga sakė, kad "Vienybės" užsispyrimas bet kokia kaina skirti kandidate į premjerus partijos vadovę S.Abuoltinią stato į pavojų visą politinę jėgą.

Duodama interviu vienai Latvijos komercinei televizijai, buvusi Latvijos vadovė pareiškė, kad S.Abuoltinia elgiasi, kaip terminatorius, mat daro viską, kad iš vidaus sugriautų savo partiją.

Be kita ko, V.Vykė-Freiberga išsakė nerimą, kad premjerės L.Straujumos ir jos vyriausybės atsistatydinimas bei politikų nesugebėjimas susitarti dėl naujo kandidato į premjerus gali slėpti siekį atitraukti visuomenės dėmesį nuo kur kas rimtesnių dalykų.

Latvijos universiteto profesorius Juris Rozenvaldas pripažino, kad Latvijos elitą ištiko gili krizė. Pasak jo, tai liudija faktas, jog į valdžią pretenduojanti partija daro tiek daug klaidų.

"Visa, ką žmonės pastaruoju metu kalba apie partiją "Vienybė", liudija viena – Latvija išgyvena gilią politinio elito krizę, kai į valdžią pretenduojanti partija padaro tiek daug klaidų per tokį trumpą laiką", – komentavo profesorius.

Kalbėdamas apie "Vienybės" siekius tvirtinti kandidate partijos lyderę, J.Rozenvaldas tai apibūdino kaip "maniakinį norą bet kokia kaina pasiekti savo".

Anot eksperto, kyla klausimas, kokie yra tikrieji "Vienybės" ir jos vadovės S.Abuoltinios interesai. "Galima daryti išvadą, kad noras iškelti S.Abuoltinios kandidatūrą kenkia "Vienybei" ir yra žalingas apskritai", – aiškino J.Rozenvaldas.

 

Pasak jo, Latvijai panašios politinės krizės – gana įprastas procesas, išskyrus tai, kad vyriausybė žlugo ne dėl to, kad kažką surezgė opozicija ar valdančiosios koalicijos partneriai nesugebėjo dėl kažko susitarti, o todėl, kad nesutarimų esama pačioje į valdžią pretenduojančios partijos viduje.

Skandalas naudingas opozicijai?

Koalicija, į kurią įeina partija "Vienybė", NA ir ZZS, susiformavo po 2014 m. rudenį įvykusių parlamento rinkimų, nors pergalę juose šventė visai ne minėtos politinės jėgos, o kairysis "Santarvės centras".

"Santarvės centro" atstovai dominuoja Latvijos sostinės Rygos administracijoje; jos vadovas Neilas Ušakovas – Rygos meras.

Tiesa, ši partija tik nedidele persvara įveikė antrojoje vietoje likusią "Vienybę" ir trečiąją vietą gavusius valstiečius. "Santarvė" gavo kiek daugiau kaip 23 proc. rinkėjų balsų, "Vienybė" – 21,6 proc., o ZZS – 19,7 proc.

Į Saeimą po rinkimų taip pat pateko dar trys partijos – konservatyvus nacionalistinis NA, kurį parėmė 16,5 proc. Latvijos rinkėjų, ir dvi didžiosios politinės scenos debiutantės – kairioji partija "Iš širdies – Latvijai", gavusi 6,91 proc., bei Latvijos regionų aljansas, užsitikrinęs 6,47 proc. elektorato paramą.

Tuometis prezidentas Andris Bėrzinis koaliciją pavedė suformuoti antrosios, trečiosios bei ketvirtosios vietų laimėtojoms, siekiant išvengti "Santarvės centro" atėjimo į valdžią. Tačiau vėliau tai sukėlė vaidus tarp "Vienybės", ZZS ir NA; partijos ilgai nesugebėjo pasidalyti postų naujojoje vyriausybėje – daugiausia nesutarimų kilo dėl aplinkos apsaugos bei regionų vystymo ministro posto, kurio norėjo ir NA, ir ZZS.

Galiausiai partijos rado kompromisą, tačiau stebėtojai tvirtino, kad L.Straujumai vadovauti šiai koalicijai nesisekė. Ministrų kabinetą skaldė nesutarimai dėl mokesčių politikos, skrydžių bendrovės "Air Baltic" gelbėjimo nuo bankroto, migrantų, taip pat būta įtampos ir dėl kitų klausimų.

Daugelis ekspertų sutinka, kad nė viena iš dabar valdančių partijų nenori, kad būtų skelbiami pirmalaikiai rinkimai, mat juose laimėtų "Santarvės centras"; tiek ZZS, tiek NA, tiek "Vienybė" būtų skaudžiai nubaustos.

Anot apklausų, "Vienybė" per rinkimus galėtų tikėtis ne daugiau kaip 8 proc. rinkėjų palaikymo, ZZS – apie 14 proc., o NA – 10 proc. "Santarvei" žadamas net 20 proc. palaikymas. Ir ji galėtų formuoti koaliciją su ZZS, nors ši partija tokią galimybę kol kas neigė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų