Nuo rugsėjo pradžios visoje ES įsigaliojęs draudimas gaminti ir importuoti tradicines kaitrines lemputes ne tik nuvylė vartotojus ir kai kuriuos aplinkosaugininkus, bet, anot Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“, pademonstravo ES demokratijos trūkumus.

Sistemos pergudrauti nepavyko

Atsakovų į teismą iš priekio atsineštas prietaisas atrodė lyg nešiojamas šildytuvas: vertikali rumbuota metalinė plokštė su maitinimo kabeliu. Tik iš galo galima pamatyti, kad tai tarpusavyje sujungtų 100 vatų lempučių rinkinys. Sudėtos arti viena kitos, jos šildo metalinę plokštę, kuri skleidžia šilumą į kambarį.

Šitaip Elektrinio pasipriešinimo draugija bandė apeiti ES draudimą ir grąžinti į Europą tradicines kaitrines lemputes. Atsakovai teisme aiškino, kad niekas negali uždrausti parduoti jų kaip mažyčių šildymo prietaisų.

Bet Siegfriedo Rotthäuserio ir Rudolfo Hannoto bandymas pergudrauti sistemą nepadarė didelio įspūdžio Vokietijos Acheno miesto teisėjams. Jie uždraudė parduoti muitinėje sulaikytus 40 tūkst. „šildymo kamuolių“, kuriuos šiedu inžinieriai pagamino Kinijoje.

Faktiškai „šildymo kamuoliai“ buvo ne kas kita, o tradicinės volframo lemputės, minimos Europos Komisijos reglamente Nr. 244/2009. Šis reglamentas numato palengva uždrausti pardavinėti tradicines kaitrines lemputes. Pirmos 2009 m. rugsėjo 1 d. iš prekybos buvo pašalintos 100 vatų lemputės, o 2012 m. rugsėjo 1 d. – visos likusios.

Europiečių niekas neklausė

Draudimas įvestas todėl, kad kaitrinės lemputės iššvaisto 95 proc. energijos, kurią sunaudoja. Aiškinama, kad siekdami įgyvendinti ES iškeltus ekologinius tikslus, europiečiai negali sau leisti tiek energijos ryjančių prietaisų.

Taigi klasikinės ir populiarios elektros lemputės pamažu nyksta iš 500 mln. europiečių gyvenimo, nors jų net nebuvo atsiklausta.

„ES priėmė sprendimą net nepasitarusi su piliečiais ir šitaip smarkiai įsikišo į mūsų gyvenimą“, – teigė R.Hannotas, tradicinių lempučių šalininkas. Toks paternalizmas ir neskaidrumas piktina inžinierių netgi labiau nei gyvenimas be stipresnės ir šiltesnės kaitrinių lempučių šviesos. Dokumentinio filmo „Bulb Fiction“ kūrėjai netgi iškėlė sąmokslo teoriją, esą pigesnes kaitrines lemputes naikina didžiosios bendrovės, tokios kaip „Philips“ ir „Osram“, kad susikrautų daugiau pelno iš brangesnių taupiųjų lempučių.

Džiaugėsi ir gamintojai, ir politikai

Bet už kaitrinių lempučių likvidavimą atsakingas dar kai kas – 53-ejų Sigmaras Gabrielis, šiuo metu pirmininkaujantis Vokietijos socialdemokratams, didžiausiai opozicinei partijai.

2007 m., kai ėjo federalinio aplinkos ministro pareigas, jis norėjo pelnyti gerą vardą ir tapti žinomas visame pasaulyje. Kaip tik tuo metu Vokietija šešis mėnesius pirmininkavo ES. Kai Australija paskelbė kaitrinių lempučių draudimą, S.Gabrielis parašė ES aplinkosaugos komisarui tokį laišką: „Europa daugiau negali sau leisti produktų, kurių naudingumo koeficientas tėra 5 proc., tokių kaip tradicinės lemputės.“

Vokiečių ministras pasiūlė 2005 m. Europos Parlamento parengtą Ekodizaino direktyvą kaip teisinį kaitrinių lempučių draudimo pagrindą. Ši direktyva nurodo, kad energiją naudojantys gaminiai privalo būti kiek įmanoma efektyvesni.

Entuziazmu tryško ir europarlamentarai, ir ES Taryba. Politikai džiaugėsi, kad galės pasigirti naujomis pergalėmis kovoje su klimato atšilimu. Vis dėlto tikslas iki 2020 m. 20-ia proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį buvo pernelyg ambicingas nuo pat pradžių.

Atrodė, kad pralaimėtojų nėra: pramonininkai galės pardavinėti brangias taupiąsias lemputes, o aplinkosaugos organizacijos ir politikai galės girtis, kad stabdo klimato šilimą. Taigi siūlymas uždrausti kaitrines lemputes greitai perėjo visas biurokratines procedūras ir Europos Komisijos sprendimu įsigaliojo 2009 m. kovą, įstatymų leidėjams miegant, o visuomenei net iki galo nesupratus, kas vyksta.

Namuose – pavojingos medžiagos

Žaliųjų organizacijos, pradedant „Greenpeace“ ir baigiant Vokietijos aplinkosaugos pagalbos asociacija, sveikina privalomą perėjimą prie taupiųjų lempučių. Bet chemikas Michaelas Braungartas tai vadina nusikaltimu gamtai, nes naujose lemputėse yra kenksmingo gyvsidabrio.

„Saugodama aplinką, ES verčia savo piliečius neštis toksines atliekas namo“, – ironizavo jis.

Vokietijos federalinė aplinkosaugos agentūra 2010 m. atliko tyrimą ir priėjo prie išvados, kad lemputei sudužus pakanka atverti langą ir išvėdinti patalpą. Bet vis dėlto jos net nesudužiosios, utilizacija yra kebli. Kadangi ES neverčia pardavėjų supirkti panaudotų lempučių, 80 proc. jų patenka į šiukšliadėžes, o galiausiai – į žemę ir vandenį.

„Taršos vis tiek yra mažiau, nei būtų tuo atveju, jeigu gamintume energiją, kurią dabar sutaupome“, – kritikams atkirto Vokietijos federalinė aplinkosaugos agentūra.

Biurokratai reguliuoja viską

Nuomonės dėl taupiųjų lempučių skiriasi, bet Briuselio sprendimų priėmimo procedūrų problemiškumą mato beveik visi. ES įstatymų leidybos organai – ES Taryba ir Europos Parlamentas – galėjo pasinaudoti 2009 m. Lisabonos sutartimi ir perimti tam tikrus įgaliojimus iš Europos Komisijos, bet rezultatas buvo priešingas – biurokratai tapo dar galingesni.

„Mes artėjame prie biurokratų diktatūros“, – įsitikinęs Vokietijos europarlamentaras Holgeris Krahmeris. Jis dirba energetikos komitete, kuris remdamasis Ekodizaino direktyva stengiasi padaryti gaminius energiškai kuo efektyvesnius.

Pavyzdžiui, siūloma griežtai nustatyti, kad kavos aparatų kaitinimo plokštelės galėtų būti įjungtos tik tam tikrą ribotą laiką. Dulkių siurbliai turėtų tapti efektyvesni prijungus prie jų papildomų siurbimo angų, o skalbimo milteliai turėtų skaidyti riebalus esant 20 laipsnių temperatūrai. Be to, pats skalbimo procesas turėtų tapti švaresnis, pasitelkus mikrobangų ir vakuumines technologijas.

Vokietijoje jau dabar verda diskusijos dėl dušo galvučių. Jas stengiamasi padaryti taupesnes, bet sumažėjus vandens srautui gali sutrikti kanalizacijos sistema.

Nedemokratiškos procedūros?

ES bando ir tobulina viską, pradedant viryklėmis ir baigiant langais bei izoliacinėmis medžiagomis. Kritikai ironizuoja, kad netrukus biurokratai diktuos europiečiams skrudinamos duonos spalvą ir dušo vandens temperatūrą.

„Nei ES Taryba, nei Europos Parlamentas nepajudina nė piršto, kad pasipriešintų biurokratų valdžiai“, – apgailestavo H.Krahmeris.

Vokietijoje veikiantis Europos politikos centras taip pat skeptiškas.

„Užuot priimdami teisės aktus, įstatymų leidėjai priversti juos blokuoti“, – sakė centro atstovas spaudai Ralfas Jakschas ir pridūrė, kad ES procedūros sunkiai suderinamos su demokratijos principais.