Lenkų prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šeštadienį pasirašė teisės aktą, gerokai apribojantį po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto restituciją.

Varšuva tvirtina, kad šis įstatymas padidins teisinį saugumą nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau kritikai šią iniciatyvą laiko nesąžininga teisėtų pretenzijų turinčių žmonių, įskaitant Holokaustą pergyvenusius asmenis ir jų artimuosius, atžvilgiu.

„Ambasadorius Izraelyje liks šalyje [Lenkijoje] iki atskiro pranešimo“, – pabrėžiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Savo sprendimą ministerija motyvavo „neseniai atliktais nepateisinamais Izraelio valstybės veiksmais, įskaitant nepagrįstą sprendimą sumažinti diplomatinių santykių lygį“, taip pat izraeliečių užsienio reikalų ministro „nepriimtinus pareiškimus“.

„Sprendimas dėl nuolatinio Lenkijos diplomatinės atstovybės Izraelyje lygio bus priimtas artimiausiomis dienomis“, – pažymima pareiškime, priduriant, kad Varšuva taip pat nesiųs ambasadoriaus pavaduotojo. Ambasadai Tel Avive laikinai vadovaus „kitas darbuotojas“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) sekmadienį atšaukė konsultacijoms pasiuntinį Lenkijoje dėl naujojo įstatymo, kurį diplomatijos vadovas pavadino „amoraliu, antisemitiniu“.

Pirmadienį JAV taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą dėl to teisės akto.

„Labai apgailestaujame dėl šių pataisų priėmimo“, – pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), ragindamas Varšuvą parengti teisinę procedūrą, kuri leistų spręsti pretenzijas dėl konfiskuoto turto.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) savo ruožtu pasmerkė minimą teisės aktą ir sakė, kad jis demonstruoja „gėdingą panieką Holokausto atminimui“.

Tuo metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sekmadienį atmetė Izraelio kaltinimus antisemitizmu.

Jis pareiškė, kad Izraelio sprendimas atšaukti konsultacijoms savo reikalų patikėtinį yra „nepagrįstas ir neatsakingas, ir apkaltino šios šalies vyriausybę prioritetą teikiant „partijos interesams“.

„Nė vienas, kuris žino tiesą apie Holokaustą ir Lenkijos kančias Antrojo pasaulinio karo metu, negali sutikti su tokiu politikos vykdymo būdu“, – feisbuke parašė premjeras.

„Amoralus, antisemitinis įstatymas“

Y. Lapidas atsikirto, kad „neigiamas poveikis mūsų ryšiams prasidėjo tuo momentu, kai Lenkija nusprendė pradėti priiminėti įstatymus, skirtus pakenkti Holokausto ir žydų tautos atminimui“.

„Jau praėjo tie laikai, kai lenkai be pasekmių kenkė žydams“, – sakė jis ir pridūrė, kad Izraelis „neketina užmerkti akių prieš gėdingą antidemokratinės Lenkijos vyriausybės elgesį“.

Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto. Daugelis jų susijusios su kadaise klestėjusia Lenkijos žydų bendruomene.

Kadangi didžioji dalis turto buvo konfiskuota komunistinės eros laikotarpiu po karo, įstatymas faktiškai užkirs kelią daugeliui galimų pretenzijų.

Šeštadienį Y. Lapidas pareiškė, kad Lenkija priėmė „amoralų, antisemitinį įstatymą“, ir nurodė, jog naujas ambasadorius, kuris turėjo išvykti į Varšuvą, kol kas liks Izraelyje.

Y. Lapidas taip pat sakė, kad jo ministerija rekomenduos lenkų pasiuntiniui Izraelyje, kuris šiuo metu atostogauja, „tęsti savo atostogas savo šalyje“.

„Jis turėtų išnaudoti savo turimą laiką aiškindamas lenkams Holokausto reikšmę izraeliečiams“, – pareiškė Izraelio diplomatijos vadovas.

Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai. 

Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies.

Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes daugelis jų po karo per vėlai pateikė pretenzijas.