„Nepriklausomai nuo sprendimo dėl bendro JAV karių buvimo Europoje, tikimės, kad Amerikos armija bus ten, kur kyla grėsmė, tai yra rytiniame NATO flange, įskaitant Lenkiją“, – sakė R. Sikorskis.

Paklaustas apie JAV administracijos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jis atsakė: „Galiu pasakyti, nes tai pasitarnaus reikalui, jog (JAV) valstybės sekretorius (Marco Rubio) paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad JAV reikalauja, jog Ukraina teisiškai atsisakytų Krymo“.

„Tai svarbus signalas“, – tęsė R. Sikorskis. – Maža to, jis (M. Rubio) sakė, kad Ukraina, žinoma, kaip suvereni valstybė, turėtų turėti teisę plėtoti savo kariuomenę ir gynybos pramonę“.

R. Sikorskis taip pat reagavo į Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kritiką, kad jis trečiadienį savo kalboje apie užsienio politiką per mažai dėmesio skyrė Lenkijos ir JAV santykiams. R. Sikorskis sakė, jog viliasi, kad A. Duda, šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves Romoje susitiksiantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, „perteiks mūsų poziciją (...) ir pasinaudos mūsų tariama draugyste, kad įtikintų jį pakeisti savo poziciją ir daryti didesnį spaudimą Rusijai, o ne Ukrainai“.

R. Sikorskis taip pat sakė, kad Europos Sąjungos sprendimus dėl saugumo paskatino tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino baimė, o drauge ir D. Trumpo paskatinimas, kad europiečiai mobilizuotusi.

„Manau, kad iki dešimtmečio pabaigos mes būsime pasirengę susidūrimui su V. Putinu. Nesitikiu, kad Rusija mūsų lauks, bet tikiuosi, kad ji taip greitai neatkurs savo karinių pajėgumų“, – sakė jis.