Sausio pabaigoje priimtu įstatymu siekiama palaipsniui nutraukti pagalbą Ukrainos pabėgėliams, nustatant naujus socialinių išmokų, medicininės priežiūros, teisėto buvimo ir švietimo apribojimus.
Pagal naująjį įstatymą, specialios sveikatos priežiūros naudos bus teikiamos tik nepilnamečiams, dirbantiems asmenims, kankinimų ar išprievartavimo aukoms ir pažeidžiamoms grupėms, gyvenančioms kolektyvinėse apgyvendinimo vietose.
„Po ketverių metų situacija yra stabilesnė“, – sakė Lenkijos proeuropietiškos vyriausybės atstovas Adamas Szlapka tuo metu, kai apie šią priemonę buvo paskelbta pirmą kartą.
„Šios nepaprastosios taisyklės gali būti palaipsniui atšauktos ir mes galime pereiti nuo laikinų sprendimų prie sisteminių“, – teigė jis.
Pagalba maistu ir būstu bus teikiama tik ypač pažeidžiamomis laikomoms grupėms.
Ukrainos moksleiviams Lenkijos mokyklose nemokamo transporto, materialinės pagalbos ir papildomų lenkų kalbos pamokų finansavimas tęsis tik iki mokslo metų pabaigos.
Ukrainos pabėgėliai Lenkijoje turės apsaugotą statusą bent iki kitų metų kovo mėnesio.
Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje 2022 metais į Lenkiją atvyko milijonai Ukrainos pabėgėlių. Lenkija išlieka itin svarbi vežant humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.
Tačiau viešoji nuomonė Lenkijoje nuo karo pradžios pasikeitė.
Remiantis sausį Lenkijos Visuomenės nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa, tik 48 proc. lenkų pritaria pagalbai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o 46 proc. tam prieštarauja.
Tai yra žemiausias paramos lygis nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Konservatyvusis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atkartojo šią nuomonę, pernai savo kadencijos pradžioje paskelbdamas, kad nepasirašys jokio „įstatymo, susijusio su specialia pagalba Ukrainos piliečiams“.
Jis pabrėžė tai gruodžio spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakydamas, jog „lenkai jaučia (...), kad mūsų pastangos, mūsų daugialypė pagalba Ukrainai nuo plataus masto invazijos pradžios nebuvo tinkamai įvertintos ar suprastos“.
Tačiau šią nuomonę kritikavo teisių gynimo grupės.
„2025 metai pareikalavo daugiausiai civilių gyvybių Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios“, – ketvirtadienį pranešime spaudai rašė Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro Lenkijos skyriaus atstovė.
„Jokia Ukrainos dalis nėra saugi, o 10,8 mln. žmonių vis dar reikalinga humanitarinė pagalba“, – tvirtino ji.
Lenkijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2022 metų vasario iki 2024 metų gruodžio apie 1,6 mln. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų – rado prieglobstį Lenkijoje.
2024 metais ukrainiečių darbo jėga Lenkijoje nulėmė 2,7 proc. BVP, o tai viršijo visą Lenkijos pagalbos indėlį, teigiama įmonės „Deloitte“ ataskaitoje JT vyriausiajam pabėgėlių komisarui.