Tikėtina, kad šie lėktuvai vėliau bus perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija.
Ministerija citavo užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau (Zbignevą Rau), kuris nurodė, kad po konsultacijų su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) buvo nutarta, jog visi Lenkijos turimi naikintuvai bus „nedelsiant ir be atlygio“ perduoti JAV vyriausybės žinion ir perdislokuoti į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.
Tuo pačiu metu Lenkija prašo JAV aprūpinti ją naudotais naikintuvais, pagal savo pajėgumus daugmaž atitinkančius MiG-29, sakoma pranešime.
Ten pat nurodoma, kad „Lenkija pasiruošusi nedelsdama nustatyti šių lėktuvų pirkimo sąlygas“.
Lenkijos vyriausybė taip pat paragino kitas NATO sąjungininkes, turinčias naikintuvų MiG-29, pasekti jos pavyzdžiu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.
Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baiminantis, kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.
Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį (Mateušą Moraveckį), kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.
„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M. Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore).
Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.
Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.
Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.
Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.
Ukrainos prašymas
JAV pareigūnai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), nuo praėjusios savaitės menkindavo galimybę, kad kuri nors NATO šalis tiektų Rusijos užpultai Ukrainai lėktuvų.
Tačiau sekmadienį lankydamasis Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad šis klausimas aktyviai aptarinėjamas.
„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė JAV diplomatijos vadovas.
A. Blinkenas nurodė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.
„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.
„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A. Blinkenas.
Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų MIG-29 Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.
Komentaras pasirodė kitą dieną po A. Blinkeno susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. D. Kuleba spaudė JAV valstybės sekretorių dėl lėktuvų.
Ukrainiečių diplomatijos vadovas sakė: „Ne paslaptis, kad didžiausias mūsų poreikis – naikintuvai, šturmo lėktuvai ir oro gynybos sistemos.“
„Jeigu prarasime oro erdvę, bus pralieta daug daugiau kraujo ant žemės“, – teigė D. Kuleba, šalia stovint A. Blinkenui.
Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.
Nors reikšminga Ukrainos oro pajėgų dalis nuo karo pradžios vasario 24-ąją nenukentėjo, ir Ukraina, ir Rusija patyrė reikšmingų nuostolių. Nė viena karo šalis nekontroliuoja oro erdvės virš Ukrainos.
