Vidurio Europos šalis padidino savo karines išlaidas, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Lenkijos sąjungininkę Ukrainą. Lenkija turi bendrą sieną su abiem valstybėmis.

„Lenkijos vyriausybė (...) pasirašys sutarčių už beveik du milijardus zlotų“ (467 mln. eurų), žurnalistams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Jis kalbėjo pietiniame Kielcų mieste vykstančioje tarptautinėje karinėje mugėje, kurioje dalyvauja šimtai dalyvių ir ekspertai iš Australijos, Britanijos ir Jungtinių Valstijų.

W. Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkija trečiadienį pasirašys „didžiulę beveik 1,1 mlrd. zlotų (256,9 mln. eurų) vertės sutartį su viena Ispanijos grupe“.

Jis sakė, kad sandoris bus susijęs su stebėjimo sistemomis, skirtomis oro uostams. Išsamesnės informacijos ministras nepateikė.

W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad antradienį Lenkija pasirašė dar tris sutartis, susijusias su karine logistika ir ryšiais.

Šiuo metu Lenkija gynybai skiria 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių – ir tikisi kitais metais šią dalį padidinti iki 4,7 procento.

Praėjusį mėnesį Varšuva sudarė 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų) vertės sutartį, pagal kurią iš JAV gamintojo „Boeing“ įsigijo 96 atakos sraigtasparnius „Apache“.

Jie pakeis pasenusius rusiškus sraigtasparnius Mi-24.

Vos keliomis dienomis anksčiau Varšuva paskelbė apie susitarimą dėl šimtų raketų „oras-oras“ AIM-120C AMRAAM įsigijimo ir sutartį dėl 48 JAV sukurtų oro gynybos sistemų „Patriot“ paleidimo įrenginių gamybos.

Lenkijos kariuomenė turi apie 200 tūkst. karių. Ji yra trečia pagal dydį NATO kariuomenė po JAV ir Turkijos kariuomenių ir didžiausia Europos Sąjungoje.