Šalies piliečiai gali pasirinkti vieną iš 11 įregistruotų kandidatų. Bet, sprendžiant iš sociologinių apklausų, tik du iš jų gali tikėtis dviženklio rezultato procentais. Jeigu nė vienas iš pretendentų į aukščiausią postą valstybėje nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, po dviejų savaičių – liepos 12 d. – bus surengtas antrasis ratas, į kurį pateks du daugiausiai balsų iškovoję kandidatai.

Dėl koronaviruso plitimo Lenkijos vyriausybė kovo viduryje įvedė epidemijos režimą, kuris tebegalioja, nors dauguma apribojimų jau atšaukta: dirba prekybos centrai, restoranai, paslaugų sfera ir kultūros objektai. Iki šiol šalyje patvirtinta 33 714 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, mirė 1 435 infekuotieji. Tikimasi, kad rinkimuose dalyvaus apie 60 proc. Lenkijos piliečių.

Favoritas kovoje dėl valstybės vadovo posto – dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, siekiantis antrosios kadencijos. Jis laikosi konservatyvių pažiūrų ir per rinkimų kampaniją įtikinėjo rinkėjus, kad pandemijos ir jos sukeltos krizės sąlygomis ne metas keisti prezidentą ir kad šaliai reikalingos reformos, kurias įgyvendina valdančioji Jaroslawo Kaczynskio Teisės ir teisingumo partija. Naujausių apklausų duomenimis, balsuoti už A. Dudą ketina apie 40 proc. rinkėjų.

Pagrindinis A. Dudos varžovas – opozicinės Piliečių platformos kandidatas, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kurį palaiko apie 27 proc. apklausų dalyvių. Jis kritikuoja savo oponento ir vyriausybės veiksmus, yra liberalesnių nei A. Duda pažiūrų, žada suvienyti lenkus, suteikti piliečiams „naują solidarumą ir lygias galimybes“, spręsti aplinkos problemas.

Dėl koronaviruso pandemijos Lenkijos prezidentas renkamas ir klasikiniu būdu – balsuojant rinkimų apylinkėse, ir paštu. Teisę balsuoti turi daugiau kaip 30 mln. lenkų, iš kurių 387 tūkst. yra užsienyje.

Valstybinė rinkimų komisija ketina paskelbti oficialius balsavimo rezultatus ne vėliau kaip liepos 1 d.