Vyriausybė vykdo rinkimų pažadus

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė praėjusią savaitę pasiekė savo kadencijos pusiaukelę. Lygiai prieš dvejus metus prezidentas Andrzejus Duda prisaikdino premjerės Beatos Szydlo ministrų kabinetą.

Pasiekimų vertinimai skiriasi priklausomai nuo komentatorių politinių pažiūrų.

Nepaisant prieštaringų politinių sprendimų, opozicijos protestų ir aštrios Briuselio kritikos, valdančiosios partijos reitingai šalyje nemažėja. Net skeptiškiausi ekspertai pripažįsta, kad rinkėjų palaikymą užtikrina faktas, jog ši vyriausybė vykdo rinkimų pažadus, nulėmusius pergalę prieš dvejetą metų.

Nors socialinės programos rimtai apsunkina viešuosius finansus, šalies ekonomika tvarkosi geriau, negu pranašavo opozicija. BVP augimas – 4 proc., nedarbas minimalus – 6,6 proc., didėja atlyginimai ir mokesčių surinkimas, mažinantis šešėlį ir padedantis kompensuoti socialines biudžeto išlaidas. 

Smulkiajam ir vidutiniam verslui – „Verslo konstitucija“

Lenkijos vyriausybė trečią lapkričio savaitę priėmė penkių verslo įstatymų paketą, pavadintą „Verslo konstitucija“ ir skirtą smulkiajam bei vidutiniam verslui, kuris sudaro 95 proc. Lenkijos darbo rinkos. Pasak vicepremjero ir plėtros bei finansų ministro Mateuszo Morawieckio, nauji įstatymai sumažins biurokratiją ir iš pagrindų pakeis smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas.

Svarbiausiu „Verslo konstitucijos“ elementu bus Verslininkų teisių įstatymas.

Svarbiausiu „Verslo konstitucijos“ elementu bus Verslininkų teisių įstatymas. Kaip pabrėžiama, esminis jo principas „kas įstatymais nedraudžiama, yra leidžiama“ turi pakeisti valstybinės administracijos santykius su verslu – ginčai turi būti sprendžiami verslininko naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija.

Verslininkai turės savo teisių atstovą – formalų mediatorių santykiams su valstybine administracija. Mediatorius galės vertinti įstatymų projektus, užtikrins, kad administracijos įstaigos teiktų sudėtingų teisės aktų interpretaciją.

Įstatymai numato lengvatas pradedantiems verslininkams. Per pirmąjį veiklos pusmetį verslininkas bus atleistas nuo privalomojo socialinio draudimo mokesčio. Nereikės registruoti ir mokėti mokesčių nuo individualios veiklos, kurios pajamos neviršija pusės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio. Šiuo metu tai – 1000 zlotų (maždaug 237 eurai) per mėnesį.

Užsienio investuotojams bus parengtas atskiras užsieniečių verslo Lenkijos rinkoje teisės aktas.

Auga vidutinis darbo užmokestis

Šalies Centrinis statistikos biuras paskelbė, kad spalio mėnesį vidutinis darbo užmokestis įmonių sektoriuje buvo net 7,4 proc. didesnis negu prieš metus ir neatskaičius mokesčių siekė 4574,35 zlotus (1084 eurus). Atlyginimas į rankas – 3254 zlotai (770 eurų). Pažymėtina, kad pateikiami duomenys tų įmonių, kuriose ne mažiau kaip 10 darbuotojų. Tai maždaug 37 proc. visų dirbančių asmenų.

Ekonomistų nuomone, statistiką kelia didesnius atlyginimus siūlančios užsienio kapitalo įmonės ir didėjanti darbo jėgos stoka, nes 2,5 mln. lenkų dirba emigracijoje.

Kita vertus, analitikai atkreipia dėmesį, kad statistikos biuro duomenys apima ne visą darbo rinką, o tik vidutines ir stambias įmones, kurių nuošimtis, statistikos biuro duomenimis, nesiekė 5 proc.

Tad milijonams lenkų toks atlyginimas toli gražu neprilygsta realiam uždarbiui. Vietos žiniasklaidos pateikiamais duomenimis, pusės dirbančių asmenų vidutinis atlyginimas į rankas, atskaičius mokesčius, neviršija 600 eurų (neto 2450 zlotų). Minimalus atlyginimas šalyje – 2 tūkst. zlotų (474 eurai).

Brangsta maisto produktai

Didėja ne tik algos, bet ir kainos. Centrinio statistikos biuro skelbiamais duomenimis, suderinta metinė infliacija spalį siekė 2,1 proc. Nors nuo rugsėjo iki spalio kainos parduotuvėse padidėjo tik 0,5 proc., metinė infliacija maisto produktų ir bealkoholių gėrimų kategorijoje siekė 5,4 proc.

Vidutinio lenko pirkinių krepšelyje labiausiai pabrango daržovės (6,7 proc.), kiaušiniai (5,2 proc.), sviestas (3,3 proc.) ir batai (5,1 proc.).

Lenkijos nacionalinis bankas prognozuoja, kad dėl žemės ūkio produktų didmeninių kainų kilimo pasaulio rinkose ir didėjančių gamybos kaštų maisto produktų kainų augimas tendencija išsilaikys iki metų pabaigos.