Pereiti į pagrindinį turinį

Lenkijos ir Čekijos lyderiai siekia išspręsti ginčą dėl anglių kasyklos

2021-05-25 13:27

Lenkijos ir kaimyninės Čekijos lyderiai antradienį intensyviai derėjosi siekdami išspręsti daug metų trunkantį ir neseniai paūmėjusį ginčą dėl vienos lenkų anglių kasyklos.

Scanpix nuotr.

Čekų vyriausybė sako, kad Turuvo rusvųjų anglių kasykla, esanti netoli Čekijos ir Vokietijos sienų, naudoja Čekijos požeminius vandenis ir turi įtakos vietos gyventojų gerovei.

Ji kreipėsi į Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismą, kuris praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nutraukti žemos kokybės rusvųjų anglių gavybą Turuvo kasykloje. Tačiau Lenkija nepaiso ES Teisingumo Teismo nurodymo nutraukti lignito gavybą, tvirtindama, kad negali uždaryti kasyklos, nes tai sutrikdytų elektros tiekimą milijonams namų ūkių ir priverstų atleisti tūkstančius darbuotojų.  

Nuo 1904 metų eksploatuojama Turuvo kasykla daugiausia tiekia anglis vietos elektrinei, pagaminančiai iki 7 proc. visos Lenkijos energijos. 

Šis ginčas rodo, kad anglių klausimas gali tapti rimtu dirgikliu ES šalių santykiuose, Bendrijai išsikėlus ambicingą tikslą iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku. Siekdama įgyvendinti ES tikslus dėl anglies dvideginio kiekių mažinimo, Lenkija palaipsniui mažina juodosios anglies gavybą, bet iki šiol neatsisako lignito.

Šis ginčas rodo, kad anglių klausimas gali tapti rimtu dirgikliu ES šalių santykiuose.

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė PGE, kuriai priklauso kasykla ir elektrinė, planuoja kasti anglis Turuve iki 2044 metų.

Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija, nepaisydama Čekijos ir Vokietijos protestų, pernai kovą pratęsė Turuvo kasyklos licenciją šešeriems metams. Čekija tvirtina, kad tai buvo padaryta be konsultacijų su Praha. Varšuva tai neigia. 

Lenkijos sprendimas kasti anglis po 2030 metų reiškia, kad regionas aplink Turuvą neteks paramos iš daugiamilijardinio Teisingos pertvarkos fondo, skirto remti regionus, atsisakančius anglių kasybos ir pereinančius prie žaliosios energijos.  

Lenkijos ir Čekijos lyderiai bei kiti pareigūnai veda derybas šiuo klausimu per pirmadienį prasidėjusį dviejų dienų ES viršūnių susitikimą Briuselyje.  

Jie leido suprasti, kad greitai gali būti pasiektas susitarimas, kaip spręsti Prahos būgštavimus, kad Turuvo kasykla naudoja Čekijos požeminius vandenis. Pasiekus susitarimą Praha veikiausiai atsiimtų skundą iš ES teismo.

Tuo metu grupė lenkų antradienio popietę ketino surengti protestą prie Čekijos sienos, reikalaudami neuždaryti kasyklos. 

Maždaug 65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų