Kaimyninės Lenkijos politikai susiduria su klausimais, kurie iš esmės gali keisti šalies ekonominę padėtį. Institucijos kooperuojasi dėl „Rail Baltica“ projekto, Varšuvos savivaldybė skuba priimti reprivatizacijos įstatymą, o verslininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl uždrausto ritualinio skerdimo.

Lenkijos transporto ministerija ir Lenkijos valstybiniai geležinkeliai PKP žada mobilizuoti jėgas dėl  „Rail Baltica“ investicijų. Mat Europos Komisija (EK), praėjusią savaitę pažadėjusi finansuoti visas magistralės „Rail Baltica“ statybas, iškėlė sąlygą – lėšos bus pervestos tik toms investicijoms, kurios bus patvirtintos iki 2016 m. pabaigos. Iki to laiko privalo būti užbaigti visi konkursai.

Iškart po EK sprendimo Lenkijos transporto viceministrė žiniasklaidai pareiškė, jog visos šalies institucijos labai pasistengs, kad neprarastų pripažintų lėšų. Lenkijos geležinkelių PKP Investicijų skyriaus atstovas patikino, kad pagreitinti darbus pavyks, nors terminai spaudžia. Abejones, ar magistralės „Rail Baltica“ atkarpa Lenkijoje bus baigta iki 2020 m., reiškia tik opozicijos politikai. Penkias kaimynines valstybes jungiančios geležinkelio magistralės projektas „Rail Baltica“ pradėtas beveik prieš dešimtmetį. Jį dar 2004 m. EK įtraukė į prioritetinių projektų sąrašą.

Pasak dienraščio „Rzeczpospolita“, Regioninės plėtros ministerija jau suskaičiavo, kokių dotacijų iš naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto gali tikėtis lenkų verslininkai. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į visas šalies ir regioninio masto iš ES struktūrinių fondų finansuojamas programas, kurios bus įgyvendinamos 2014–2020 m.

Išėjo, kaip pažymima, rekordinė suma – 12,5 mlrd. eurų. Didesnė lėšų dalis (7 mlrd. eurų) skirta regioniniams projektams. Likusiomis lėšomis verslininkai galės pasinaudoti šalies lygiu, visų pirma – pagal programą „Inteligentiška plėtra“, kuri nuo kitų metų pakeis ligšiolinę programą „Inovatyvi ekonomika“.

Vieno įstatymo vilkinimas gali būti pražūtingas visai Lenkijai

Valdančioji partija „Piliečių platforma“ skuba parengti reprivatizacijos įstatymą šalies sostinei Varšuvai. Savo autorinį projektą pasiūlė įstatymu suinteresuota sostinės merė Hanna Gronkiewicz-Waltz, neįstengianti iš miesto kasos mokėti buvusiems savininkams už pralaimėtas bylas, nes šalis iki šiol neturi komunistinės valdžios nacionalizuoto turto grąžinimo įstatymo.

Lenkija, kurios politikai Lietuvai priekaištauja dėl žemės grąžinimo Vilnijoje, pati liko vienintele buvusio komunistinio bloko šalimi, iki šiol neturinti nacionalizuoto turto grąžinimo arba kompensavimo įstatymo. Vienintelis kelias buvusiems savininkams atgauti turtą yra teismai. Pats prezidentas B. Komorowskis tokio įstatymo nebuvimą vadina Lenkijos gėda.

D. Tusko vyriausybė prieš porą metų atidėjo į šalį net pažadus priimti įstatymą pareiškusi, kad globalinės krizės akivaizdoje tai gali sužlugdyti valstybės finansus. Spaudos pateikiamais duomenimis, turto grąžinimo bylų skaičius Varšuvoje auga labai greitai, ieškiniai, priklausomai nuo atstumo iki miesto centro, apima 72–96 proc. nekilnojamojo turto. Buvusių savininkų ir jų palikuonių reikalavimai gali siekti 30 mlrd. zlotų. Be turto grąžinimo įstatymo Varšuvai gresia bankrotas.

Uždraustas ritualinis skerdimas atneš didelius nuostolius

„Per Lietuvą prarasime 800 mln. eurų“ – tokiomis antraštėmis Lenkijos žiniasklaida sureagavo į pranešimą apie grupės Darbo partijos narių Lietuvos Seimui pateiktą įstatymo projektą, numatantį leisti Lietuvoje dėl religinių įsitikinimų skersti gyvūnus maistui prieš tai jų neapsvaiginus. Lietuvos parlamentarai ketina legalizuoti ritualinį skerdimą ir tokiu būdu atimti Lenkijos klientus iš Izraelio ir arabų šalių, dėstė populiarios svetainės „Onet“ verslo skilčių redaktoriai.

Kaip tik prieš porą savaičių Lenkijos Seimas atmetė D. Tusko vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo norėta sugrąžinti šią praktiką. Ji metų pradžioje buvo uždrausta, nes Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai nesuderinama su gyvūnu teisių įstatymu. Seimo sprendimas palikti draudimą sukėlė ne tik žydų ir musulmonų bendruomenių, bet ir lenkų ūkininkų nepasitenkinimą. Ekspertai skaičiuoja nuostolį, kurį patirs Lenkija, anksčiau buvusi reikšminga ritualinės skerdienos eksportuotoja (Lenkijos ritualinės skerdienos eksporto vertė 2011 m. buvo 800 mln. eurų).