Kai kurie Lenkijos lyderiai apie tai svajojo jau beveik šimtmetį: stabilus Rytų Europos šalių aljansas nuo Baltijos ir Juodosios jūros, kuris būtų pajėgus atgrasyti Rusiją.

Naujasis konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), pradėjęs eiti pareigas prieš dvi savaites, jau pasiuntė signalą, kad tokio aljanso kūrimas, vadovaujant Varšuvai, bus jo kadencijos prioritetas.

Ko gera, šiais užmojais labiausiai skiriasi A.Dudos ir jo varžovų požiūriai centristinėje vyriausybėje, kuri daugelį metų laikė savo prioritetu ryšius su didžiosiomis sąjungininkėmis – Vokietija, Prancūzija ir Europos Sąjunga, Varšuvai stengiantis tapti reikšminga veikėja Europos politikos arenoje.

A.Dudos vizija sukurti vieningesnį frontą vis labiau kategoriškos Rusijos akivaizdoje yra dalis platesnės strategijos, pagal kurią siekiama užsitikrinti, kad NATO įkurtų regione nuolatines bazes ir dislokuotų savo karius. Tačiau tokios pastangos gali pabloginti ryšius su Vokietija, kuri atsisakė leisti kurti NATO bazes Aljanso rytiniame pakraštyje, stengdamasi išvengti įtampos su Maskva eskalavimo.

Neseniai interviu visuomeniniam radijui A.Duda sakė, kad jo tikslas „labai paprastas: sustiprinti Lenkijos saugumą, sustiprinti saugumo garantijas Vidurio ir Rytų Europai, esant dabartinei padėčiai“.

A.Duda gali tikėtis palaikymo iš Baltijos šalių ir Rumunijos, kurios nuogąstauja dėl dabartinio Maskvos kurso. Tačiau jam gali būti nelengva palenkti Vengriją, Čekiją ir Slovakiją, palaikančias svarbius politinius bei ekonominius ryšius tiek su Vokietija, tiek su Rusija, kuriems tikriausiai nenorės sukelti pavojaus.

A.Dudos pirmtakas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir Briuseliui palankios partijos „Pilietinė platforma“ (PO) vadovaujama vyriausybė, gyvuojanti jau aštuonerius metus, taip pat siekė nuolatinio reikšmingo NATO kontingento, tačiau užsitikrino tik pažadą įkurti karinės įrangos išankstinio dislokavimo sandėlius. Kol kas NATO vaidmuo Lenkijoje apsiriboja regioninės vadavietės įkūrimu Ščecino mieste prie šalies vakarinės sienos su Vokietija, taip pat reguliariomis karinėmis pratybomis.

Dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio politikos apžvalgininkas Jedrzejus Bieleckis (Jendžejus Beleckis) atreipė dėmesį į naujus akcentus A.Dudos strategijoje: „Naujasis prezidentas pirmiausiai stengsis kurti koaliciją regione ir tik tuomet, sustiprėjęs, vyks į Berlyną ir Vašingtoną patikrinti, ką galima pasiekti dėl didesnio NATO dalyvavimo. Lapkričio pradžioje planuojamas šio regiono NATO šalių viršūnių susitikimas, kuris vyks prieš visos NATO viršūnių susitikimą ateinančiais metais Varšuvoje.“

„Jis supranta galios realijas Europoje, – J.Bieleckis sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Tai bus sunku, bet galbūt nebus nerealu.“

Kai praėjusiais metais įsiplieskė Ukrainos krizė, tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) prašė dviejų NATO sunkiųjų kovinių brigadų. Jo prašymas niekada nebuvo patenkintas, daugiausiai dėl Vokietijos reikalavimo, kad NATO privalo griežtai laikytis 1997 metų sutarties su Rusija.

Tačiau Lenkija tvirtina, kad pernai kovą Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija faktiškai panaikino tą susitarimą.

A.Duda neturės daug laiko parodyti, ko yra vertas, žinant, kad NATO pajėgų vaidmens šiame regione klausimas bus nagrinėjamas per Aljanso viršūnių susitikimą ateinančių metų vasarą Varšuvoje. Tai gali būti svarbiausias politinis išbandymas per prezidento penkerių metų kadenciją, pažymėjo J.Bieleckis.

Dauguma politikos ekspertų pabrėžia, kad A.Dudos užsienio politiką labiau pasižymės tęstinumu, o ne pokyčiais. Jis pats ne kartą pabrėžė, kad šioje srityje nebus „jokių revoliucijų“ – tik „korekcijos“. Tačiau didžiausių pokyčių laukiama po spalį vyksiančių parlamento rinkimų, kai į valdžią veikiausiai ateis A.Dudą palaikanti konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Europos politikos analizės centro viceprezidentas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) pažymėjo, kad pirmasis A.Dudos užsienio vizitas sekmadienį – kelionė į Estiją – pabrėžia tęstinumą, nes Lenkija palaiko puikius ryšius su Talinu. Analitiko nuomone, jeigu prezidentas būtų norėjęs pasiųsti signalą apie naują kursą, jis galbūt pirmiausiai būtų aplankęs Lietuvą, nors vietos lenkų mažumos teisių suvaržymai nuolat kursto įtampą tarp Vilniaus ir Varšuvos.

Rugsėjo 28 dieną A.Duda vyks į Berlyną, o tai irgi turėtų būti suprantama kaip stiprus signalas, kad jis nori ir toliau palaikyti gerus ryšius su Vokietija.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad santykiai su Vokietija atvės. PiS anksčiau laikėsi karingos pozicijos Berlyno atžvilgiu, o abiejų šalių ryšiai ypač nukentėjo, kai tos partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) 2006–2007 metais dirbo premjero poste, taip pat kai jo brolis dvynys Lechas buvo Lenkijos prezidentas nuo 2005-ųjų iki savo tragiškos žūties per lėktuvo katastrofą Rusijoje 2010 metais.

Keli PiS nariai užsiminė, kad Varšuva gali tapti labiau kategoriška Berlyno atžvilgiu. A.Dudos užsienio reikalų patarėjas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis) viename interviu kalbėjo apie „sąlygas“, kurias Lenkija ketina nustatyti Vokietijai, jog tęstųsi dabartinė glaudi partnerystė. Tačiau pastarosiomis dienomis jis atsitraukė nuo tokios griežtos retorikos.

Kitas PiS narys, Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis), sakė „The Associated Press“, kad jo partija nenori atšaldyti santykių su Vokietija. Tačiau jis taip pat išreiškė kai kurių kitų jo partijos narių palaikomą poziciją, kad Vokietija nebuvo pakankamai griežta Kremliaus atžvilgiu, kai pasirinko savo ekonominius interesus, o ne įsipareigojimą užtikrinti Lenkijos saugumą.

W.Waszczykowskis, anksčiau buvęs užsienio reikalų viceministras, sakė, kad Lenkija turėtų reikalauti vokiečių paaiškinimo, „kas jiems yra mielesnis“.

„Jie privalo apsispręsti“, – pabrėžė jis.