Pirmadienio vakarą Seimas išrinko centristų aljanso lyderį ministru pirmininku. Už jį balsavo 248 parlamentarai, 201 buvo prieš ir niekas nesusilaikė. Po trumpos D. Tusko kalbos visi įstatymų leidėjai atsistoję sugiedojo valstybės himną.

Antradienį D. Tuskas kreipsis į parlamentarus, pristatys savo ministrų kabinetą ir inicijuos balsavimą dėl pasitikėjimo jo naująja vyriausybe. Tikimasi, kad jis laimės šį balsavimą, nes jį remia dauguma iš 460 lenkų Seimo narių.

Galiausiai šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) prisaikdins D. Tuską ir jo vyriausybę. Tai planuojama padaryti trečiadienį.

Žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja D. Tusko centristai, anksčiau pirmadienį atmetė Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) pasiūlytą naująjį ministrų kabinetą. M. Morawieckio vyriausybę palaikė 190 deputatų, 266 buvo prieš.

„Tai puiki diena visiems, kurie per šiuos ilgus metus tvirtai tikėjo, kad reikalai pagerės, kad mes išsklaidysime tamsą“, – sakė D. Tuskas parlamente.

„Nuo rytojaus (antradienio) galėsime ištaisyti visas klaidas, kad visi Lenkijoje jaustųsi kaip namie“, – pridūrė politikos veteranas, kuris 2007–2014 metais buvo ministras pirmininkas.

Jo priešininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis), dešiniosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovas, atšovė ir apkaltino D. Tuską, kad jis yra Vokietijos agentas, ir tai yra ne kartą pareiškęs.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasveikino D. Tuską socialiniame tinkle „X“.

„Jūsų patirtis ir tvirtas pasiryžimas puoselėti Europos vertybes bus vertingi kuriant stipresnę Europą Lenkijos žmonių labui“, – sakė ji.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau liko be perspektyvių koalicijos partnerių.

Pirmadienį per balsavimą dėl pasitikėjimo M. Morawieckio dešiniojo sparno vyriausybe balsavo tik 190 įstatymų leidėjų, 266 buvo prieš.

D. Tusko liberalus Pilietinės koalicijos blokas rinkimuose užėmė antrąją vietą, tačiau kartu su dviem mažesnėmis partijomis – centristiniu „Trečiuoju keliu“ ir Kairiųjų partija – užsitikrino 248 įstatymų leidėjų daugumą.

Ši trijulė kandidatavo remdamasi pažadais pataisyti įtemptus ryšius su Europos Sąjunga ir vykdyti liberalias reformas.

D. Tusko kabinetas galėtų būti prisaikdintas trečiadienį, kad ketvirtadienį ir penktadienį jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galėtų vykti į Briuselį dalyvauti ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Stebuklų nebus.

D. Tuskas pažadėjo atblokuoti milijardus eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios vyriausybės.

D. Tuskas taip pat teigė, kad atkurs Lenkijos patikimumą ES ir suteiks jai svarbų balsą vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino D. Tusko išrinkimą ir paragino jį išlaikyti Kyjivo ir Varšuvos vienybę.

„Ukrainos ir Lenkijos ateitis yra vienybė, savitarpio pagalba ir strateginė partnerystė siekiant nugalėti mūsų bendrą priešą, – rašė jis socialiniame tinkle „X“. – Esu tikras, kad Ukraina ir Lenkija išliks įsipareigojusios ginti pasaulio laisvę.“

Milžiniški lūkesčiai

Su naująja vyriausybe siejami dideli lūkesčiai, tačiau populistais vadinami PiS atstovai išliks labai įtakingi ir į svarbiausius postus yra paskyrę savo sąjungininkus.

Politikos analitikas Jaroslawas Kuiszas (Jaroslavas Kuišas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad būsimajai vyriausybei teks kasdien kovoti su PiS, kuri, anot jo, kovos toliau.

„Stebuklų nebus“, – teigė jis.

Anot jo, „tai bus tarsi ėjimas per purvą“, o greiti pokyčiai bus sudėtingi, nes PiS paliko „teisminį minų lauką“.

Prieštaringai vertinamos teismų reformos ir paskyrimai, kurie, pasak ES, kenkia demokratinėms vertybėms, buvo įtampos tarp PiS ministrų ir Briuselio pagrindas.

PiS vis dar turi sąjungininkų prezidentūroje, centriniame banke ir aukščiausiajame teisme, taip pat keliose svarbiose teisminėse ir finansinėse valstybės institucijose.

Ji taip pat dominuoja valstybinėse žiniasklaidos organizacijose, kurios jai valdant tapo vyriausybės ruporais.

Analitikai kalba apie voratinklį, kurį PiS supynė į įtakingus postus, suteikdama sąjungininkams įgaliojimus, kurie tęsis per naujos vyriausybės kadenciją.

Lenkijos prezidentas A. Duda, kadenciją baigiančios vyriausybės sąjungininkas, turi palikti postą prieš 2025 metų vyksiančius prezidento rinkimus, tačiau iki tol jis gali taikyti blokavimo taktiką ir vetuoti teisės aktus.

Valstybės vadovas atskleidė savo ketinimus, paskirdamas M. Morawieckį bandyti suformuoti vyriausybę ir suteikdamas PiS dar du mėnesius valdžioje.

Analitikas J. Kuiszas teigė, kad partija išnaudojo laiką instituciniam ir finansiniam sustiprėjimui.

PiS buvo paskyrusi du buvusius ministrus vadovauti svarbioms valstybės finansų institucijoms ir parinkusi naujus prokurorus.

Prezidentas taip pat patvirtino 150 naujų teisėjų, kuriuos paskyrė institucija, kurią ES kritikavo dėl pernelyg didelės PiS įtakos.