Pasak Beatos Szydlo (Beatos Šydlo), „mūsų neramiais laikais Aušvicas yra gera pamoka, jog reikia padaryti viską, kad būtų apsaugotas piliečių saugumas ir jų gyvybės“. Taip ji kalbėjo per pirmojo lenkų kalinių atvežimo į šią nacių stovyklą 77-ųjų metinių minėjimą.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) ėmėsi teisinių veiksmų prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, atsisakančias priimti savą pabėgėlių dalį pagal prieštaringai vertinamą bloko solidarumo planą.

Lenkijos vyriausybės atstovas Rafalas Bochenekas antradienį sakė, kad pabėgėlių perkėlimo planas kelia „grėsmę“ ES narių saugumui. Pati B. Szydlo anksčiau pabėgėlius ir migrantus susiejo su teroro atakomis Europoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, trečiadienį per „Twitter“ atkirto, kad „tokių žodžių tokioje vietoje lenkų premjerai niekada neturėtų sakyti“.

Centristų Šiuolaikinės partijos (Nowoczesna) parlamentinei frakcijai vadovaujanti Katarzyna Lubnauer (Katažyna Liubnauer) kalbėjo dar atviriau ir apkaltino B. Szydlo „išnaudojant Aušvico žiaurumą, kad lenkai bijotų pabėgėlių“.

„Pasiklausyti visos kalbos“

B. Szydlo komentaras audrą sukėlė ir „Twitter“, kur garsūs lenkų žurnalistai ir ekspertai kėlė klausimus dėl jos motyvų.

Tačiau vyriausybės atstovas R. Bochenekas apkaltino B. Szydlo kritikus be konteksto cituojant jos komentarą, pasakytą pagerbiant Aušvico kalinius.

„Jei nori, gali įžvelgti blogų ketinimų bet kokiame komentare. Siūlau pasiklausyti visos kalbos“, – „Twiterr“ parašė R. Bochenekas.

Lenkija, Vengrija ir Čekija atsisako laikytis ES programos dėl 160 tūkst. migrantų perkėlimo iš migrantų krizės labiausiai paveiktų Italijos ir Graikijos.

ES šį planą parengė 2015 metais, per migrantų krizės piką, kai Europos krantus pasiekė daugiau kaip milijonas pabėgėlių, tarp jų – daug sirų, bėgusių nuo kruvino pilietinio karo.

Nacių Vokietija Aušvico mirties stovyklą pastatė Antrojo pasaulinio karo metais okupavusi Lenkiją.

Ši vieta tapo Holokausto, per kurį naciai išžudė 6 mln. Europos žydų, simboliu. Aušvice nuo 1940 iki 1945 metų buvo sunaikinta apie milijonas žydų ir daugiau kaip 100 tūkst. kitų tautybių žmonių. Tarp Aušvico aukų yra maždaug 232 tūkst. vaikų, nurodo muziejus.