„Aš jį vetuoju“, – kalbėdamas per televiziją paskelbė A. Duda, šį teisės akto projektą griežtai sukritikavus Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai.

Lenkų parlamentarai priėmė šį įstatymą anksčiau šį mėnesį.

Varšuvos vyriausybė aiškina, kad gruodžio 17 dieną priimtas įstatymas neleis įmonėms iš šalių, nepriklausančių Europos ekonominei erdvei, turėti Lenkijos žiniasklaidos įmonių kontrolinių akcijų paketų ir kad tokiu būdu Lenkijos žiniasklaidos aplinka bus apsaugota nuo galimai priešiškų veikėjų, tokių kaip Rusija.

A. Duda sakė pritariąs šiam principui, tačiau pabrėžė, kad jis neturėtų būti taikomas esamiems verslo susitarimams ir investicijų sutartims.

„Žmonės, su kuriais kalbėjausi, yra susirūpinę dėl situacijos. Jie turėjo įvairių argumentų. Kalbėjo apie taiką ir ramybę... Kad mums nereikia dar vieno konflikto, dar vienos problemos. Jau dabar turime daug problemų“, – sakė jis.

A. Dudą tvirtai palaiko valdančioji Lenkijos konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tačiau anksčiau tarp prezidento ir politinės jėgos vadovybės buvo iškilę nesutarimų.

2017 metais prezidentas sukėlė audrą vetuodamas dvi teismų reformas, kurios, jo nuomone, suteikė per daug galių generaliniam prokurorui, kuris taip pat yra teisingumo ministras.

Kritikai mano, kad minimas teisės aktas yra nukreiptas prieš nepriklausomą naujienų kanalą TVN24, nes praktiškai įstatymas priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą.

TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų TVN24, konkuruojantį su vyriausybę palaikančia visuomenine televizija TVP.

JAV reikalų patikėtinis Varšuvoje Bixas Aliu (Biksas Aliju) anksčiau ragino A. Dudą vetuoti šį įstatymą, „itin nuvylusį“ Vašingtoną.

„Tikimės, kad prezidentas Duda vadovausis ankstesniais pareiškimais ir pasinaudos savo lyderyste žodžio laisvei ir verslui apsaugoti“, – tada sakė B. Aliu.

Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas) irgi anksčiau sakė, kad minimu įstatymo projektu „didinamas spaudimas“ žiniasklaidai ir sukeliamas „didelis pavojus žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui Lenkijoje“.

Tūkstančiai lenkų anksčiau šį mėnesį prie prezidentūros Varšuvoje protestavo prieš šį įstatymą, daug susirinkusiųjų mojavo ES vėliavomis ir skandavo „Laisva žiniasklaida!“.

„Discovery“ savo ruožtu sakė, kad tas teisės aktas „turėtų kelti nerimą bet kuriai Lenkijoje investuojančiai įmonei ir visiems, kuriems rūpi demokratija ir spaudos laisvė“.

2015 metais į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau kontroliuoja visuomeninį transliuotoją TVP ir pavertė jį savo ruporu. Valstybė taip pat kontroliuoja didelę dalį regioninės spaudos.

Nuo PiS išrinkimo į valdžią Lenkija organizacijos „Reporterių be sienų“ (RSF) pasaulio spaudos laisvės indekse nukrito 46 vietomis ir dabar yra 64 vietoje.