Konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė tebesistengia gauti parlamento pritarimą surengti balsavimą paštu, nors daugelis nerimauja, ar tai būtų sąžininga, teisėta ir saugu.

Apklausos rodo, kad PiS remiamas dabartinis prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) gali laimėti rinkimus per pirmąjį ratą, surinkęs daugiau kaip 50 proc. balsų.

Tačiau kritikai kaltino valdančiuosius, kad šie rizikuoja visuomenės sveikata dėl savo politinės naudos.

Pasak nepritariančiųjų, net ir balsavimas paštu kelia pavojų užsikrėsti koronavirusu, nes balsalapiai vis tiek turės būti pristatomi ir skaičiuojami žmonių.

Šiuos nuogąstavimus atspindi neseniai paskelbti vienos apklausos rezultatai, rodantys, kad tik ketvirtadalis rinkėjų nori, jog balsavimas vyktų numatyta data – gegužės 10-ąją.

Lenkijoje nuo kovo pabaigos galioja karantino priemonės, turinčios pažaboti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

Lenkijoje COVID-19 testavimas vykdomas ribotu mastu, bet 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje patvirtinta jau daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Kaip skelbia tarnybos, ši liga šalyje jau pareikalavo beveik 700 žmonių gyvybių.

Pirmadienį suvaržymai iš dalies buvo sušvelninti – leista atsidaryti prekybos centrams ir viešbučiams, bet mokyklos lieka uždarytos, o išėjus namų privaloma dėvėti apsaugines kaukes bei laikytis atstumo.

Teisių grupės susirūpinusios

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir rinkimų stebėtojai pritarė opozicijos reiškiamiems nuogąstavimams, kad keisti balsavimo taisykles likus itin mažai laiko iki rinkimų prieštarautų konstitucijai.

Organizacija „Human Rights Watch“ praeitą savaitę perspėjo esanti „smarkiai susirūpinusi dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų bei teisinės valstybės“ Lenkijoje. Panašaus tono pareiškimą paskelbė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėtojai.

Net ir Lenkijoje didelę įtaką daranti Katalikų Bažnyčia, palaikanti glaudžius ryšius su PiS, ragino politines partijas „ieškoti sprendinių, nekeliančių teisinių abejonių arba įtarimų, kad bus pažeista konstitucinė tvarka arba laisvų ir sąžiningų rinkimų principai“.

Parlamentas ketvirtadienį spręs, ar patvirtinti prašymą surengti balsavimą paštu.

Kadangi šiam siūlymui nepritaria net ir kai kurie PiS įstatymų leidėjai, pirmadienį tebebuvo neaišku, ar vyriausybei pakaks balsų teisės aktui priimti.

Analitikai kelia prielaidą, kad nesugebėjimas priimti šio nutarimo „Įstatymui ir teisingumui“ gali sukelti didelių padarinių, įskaitant potencialų dabar turimos nedidelės daugumos praradimą.

Net jeigu balsavimui paštu būtų priimta, reikėtų „stebuklo“, kad jis būtų suorganizuotas iki sekmadienio, sakė Lenkijų rinkimų komisijos pirmininkas Sylwester'as Marciniakas (Silvestras Marciniakas).

„Organizaciniu atžvilgiu neįmanoma“ išdalyti balsalapius visiems balso teisę turintiems rinkėjams, vietos žiniasklaidai sakė jis. A. Marciniakas atkreipė dėmesį, kad dešimtys tūkstančių rinkėjų gyvena užsienyje, įskaitant šalis, kur tebetaikomos griežtos karantino priemonės.

„Daromas didžiulis spaudimas iš daugelio pusių, įskaitant Katalikų Bažnyčią ir rinkimų komisijos pirmininką, todėl PiS gali nusileisti ir siekti vėlesnės datos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska-Sosnovska).

„Pagrindinės teisės“

Nors nepateikė oficialaus pasiūlymo, PiS premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) užsiminė, kad balsavimas galėtų būti atidėtas iki gegužės 17-osios arba 23-osios, nors jo partija taip pat minėjo galimybę atidėti rinkimus ir tuo pačiu pratęsti A. Dudos kadenciją dvejiems metams.

M. Morawieckis atmetė opozicijos raginimus paskelbti šalyje gaivalinės nelaimės arba nepaprastąją padėtį – tokiu atveju rinkimai būtų automatiškai atidėti.

A. Duda pirmadienį per „Twitter“ paneigė gandus, kad jis galėtų atsistatydinti, tokiu būdu sudarydamas sąlygas PiS nustatyti naują rinkimų datą ateinančią vasarą.

Nesutarimai dėl rinkimų sukėlė naujų nuogąstavimų dėl demokratijos normų Lenkijoje.

Praeitą savaitę Europos Komisija pradėjo jau ketvirtąją pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl PiS stumiamų teismų reformų, galimai varžančių teismų nepriklausomumą ir tuo pačiu pažeidžiančių teisinės valstybės principus.

Skelbdama apie šį žingsnį Europos Sąjungos komisarė Vera Jourova taip pat akivaizdžiai perspėjo PiS vyriausybę dėl pandemijos metu rengimų prezidento rinkimų.

„Negalime sukelti pavojaus arba uždaryti į karantiną mūsų pagrindinių teisių ir vertybių, – kalbėjo V. Jourova. – Virusas neturi pražudyti demokratijos.“