Netekčių ir sunkių išgyvenimų metai paruošė Lenkijai dar vieną išbandymą – šalies prezidento rinkimus, kurie, kaip tikimasi, taps naujos šviesios epochos pradžia.

Nusviro rankos

Šiemet Lenkiją giliai sukrėtė dvi skaudžios nelaimės: prezidento Lecho Kaczyńskio ir dar 95 aukštų asmenų žūtis per lėktuvo katastrofą prie Smolensko bei milijardinių nuostolių atnešę ir keliasdešimties aukų pareikalavę potvyniai.

"Kaip galiu galvoti apie rinkimus, kai vanduo mano namuose jau beveik pasiekė palėpę? Praradau viską, buvau priversta apsigyventi pas draugę. Kas tai per gyvenimas? Politikai nieko nepakeis, viskas bus taip pat", – naujienų agentūrai "Reuters" guodėsi 66 metų Czeslawa Helczak, gyvenanti Juliševo kaime centrinėje Lenkijos dalyje. Ji yra viena iš dešimčių tūkstančių lenkų, kurie dėl potvynių buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuo šių rinkimų gali priklausyti labai daug: socialinės apsaugos sistemos reforma, euro įvedimas, šalies santykiai su ES ir netgi karinės misijos Afganistane likimas.

Nors rytoj vyksiančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose varžysis dešimt kandidatų, jau dabar aišku, kad valstybės vairas atiteks vienam iš dviejų pirmaujančių kandidatų: prezidento pareigas laikinai einančiam Seimo pirmininkui Bronisławui Komorowskiui arba velionio prezidento broliui dvyniui Jarosławui Kaczyńskiui.

Katastrofos padarinys

"Jeigu J.Kaczyńskis laimės rinkimus, tai bus Smolensko tragedijos rezultatas. Jeigu ji nebūtų įvykusi, jis nebūtų turėjęs jokių galimybių laimėti šiuos rinkimus, – televizijai "Euronews" sakė Lenkijos publicistas ir brolių Kaczyńskių biografijos autorius Michałas Karnowskis. – J.Kaczyńskis buvo gana nepopuliarus politikas. Brolis buvo populiaresnis, jis būtų turėjęs šansų vėl laimėti prezidento rinkimus. O J.Kaczyńskio šiandienis populiarumas yra tiesioginis Smolensko tragedijos rezultatas."

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Teodora Gaidytė dienraščiui aiškino, kad lenkai yra sentimentali tauta, dažnai besivadovaujanti emocijomis, istoriniais atsiminimais.

"Šiame kontekste J.Kaczyńskiui paramą didina tiek asmeninė lenkų užuojauta netektį išgyvenančiam broliui, tiek sustiprėjusi tautinė istorinė atmintis, kurios pagrindu ir formuojama J.Kaczyńskio politinė programa", – sakė ekspertė.

Teko net bylinėtis

Tačiau dalis lenkų, ypač jaunimas, mano, kad jų šalis neturi gyventi praeitimi, ir nori pragmatiškesnio prezidento, kuris žvelgtų pirmyn, o ne atgal. Tokiems rinkėjams patrauklesnis atrodo liberaliosios Pilietinės platformos iškeltas kandidatas, šimtmečius skaičiuojančios Lietuvos kilmės aristokratų giminės palikuonis B.Komorowskis.

"Lenkai pozityviai vertina solidžią ir santūrią B.Komorowskio politinę laikyseną šiuo sudėtingu metu, – teigė T.Gaidytė. – Atkreiptinas dėmesys, kad B.Komorowskis, turėjęs paskelbti neeilinių prezidento rinkimų datą, iš esmės išnaudojo visą turėtą laiką. Rinkimų datą jis paskelbė paskutinį šešiasdešimties dienų laikotarpio savaitgalį, taip siekdamas kaip įmanoma labiau atitolinti tas politines kovas ir intrigas, užgožiančias L.Kaczyńskio atminimą."

Prezidento rinkimų kampanija iš tikrųjų buvo karšta. Nors kai kurių politologų būgštavimai, kad Lenkijos miestuose pasirodys plakatai su balandžio 10-osios katastrofos vaizdais, nepasitvirtino, rinkimų kova buvo pasiekusi net teismą. B.Komorowskis prašė priversti J.Kaczyńskį paneigti rinkėjus klaidinančius pareiškimus, esą Pilietinės platformos kandidatas ketina privatizuoti ligonines. Teismas šį prašymą patenkino.

Vyriausybė atsipūstų

Pasak politologų, laimėjęs rinkimus B.Komorowskis turėtų vykdyti nuosaikią ir pragmatišką politiką.

"Tikėtina, kad bus toliau tęsiamas Lenkijos santykių su Rusija atšilimo kursas ir vykdoma konstruktyvi Europos politika, kurios taip tikisi ES senbuvės. Kitaip tariant, turėtų ryškėti Lenkijos ir Briuselio politinės ašies stiprėjimas, kuris gali kiek silpninti Varšuvos ir Vašingtono strateginę partnerystę. Galima numanyti, kad prislops Lenkijos dėmesys ir Rytų Europos erdvei, nes Lenkija sieks keisti gana radikalų L.Kaczyńskio užsienio politikos kursą ir pagerinti kiek pašlijusios santykius su vadinamosiomis ES branduolio šalimis", – svarstė T.Gaidytė.

B.Komorowskio pergalė taip pat atrištų rankas Pilietinės platformos lyderio Donaldo Tusko vadovaujamai vyriausybei toliau vykdyti rinkos reformas, privatizuoti daugiau valstybinių pramonės objektų, greičiau įsivesti eurą.

Lenkijos prezidentas gali vetuoti įstatymus, ir L.Kaczyńskis dažnai naudodavosi šia teise, taip kliudydamas politinių oponentų suformuotam Ministrų kabinetui. Apžvalgininkai neabejoja, kad tapęs prezidentu jo brolis dvynys darytų tą patį.

Baigtis neprognozuojama

Pastarųjų savaičių apklausos rodė, kad J.Kaczyńskis greitai vijosi rinkimų kovos lyderį B.Komorowskį. Atotrūkis tarp kandidatų buvo sumažėjęs iki 6 proc. Tačiau, anot apklausų, nė vienam jų tikriausiai nepavyks surinkti pusės rinkėjų balsų, o tai reiškia, kad po dviejų savaičių teks rengti antrą rinkimų turą. Jame prognozuojama triuškinama B.Komorowskio pergalė.

Vis dėlto ekspertai nelinkę visiškai pasikliauti apklausomis ir išvadų daryti neskuba. Jie pripažįsta, kad Lenkijos elektoratas yra sunkiai prognozuojamas, o apklausos gali ir neatspindėti tikrųjų rinkėjų nuotaikų.

Varšuvos universiteto politologas Wojciechas Jabłońskis dienraščiui "Rzeczpospolita" teigė, kad paskutinės rinkimų kampanijos dienos ir netgi valandos gali būti lemiamos.

"Tai politinės rinkodaros klasika: baigiamuoju etapu, paskutinėmis valandomis kandidatai stengiasi maksimaliai pakurstyti emocijas. Jau užsitikrinę savo šalininkų paramą, jie bando patraukti neapsisprendusius rinkėjus. Ir čia gali būti svarbus kiekvienas gestas arba žodis", – aiškino politologas.

W.Jabłońskis prisiminė 2005 m. Lenkijos prezidento rinkimus, kai iki paskutinės akimirkos apklausos pranašavo pergalę Donaldui Tuskui, o ją išplėšė L.Kaczyńskis.

1995 m. Lenkijos prezidento rinkimai taip pat atnešė netikėtumų paskutinėmis kampanijos dienomis. Tuometė Aleksanderio Kwaśniewskio rinkimų štabo vadovė Danuta Waniek pasakojo: "Paskutinėmis dienomis Lecho Wałęsos štabas pradėjo atakuoti mūsų kandidatą dėl jo išsilavinimo. Nedaug trūko, kad tai būtų suveikę."

Kova dėl rinkėjų

Dalis Lenkijos rinkėjų dar neapsisprendę, už kurį kandidatą balsuos, todėl abu pagrindiniai pretendentai į prezidento postą pastarosiomis savaitėmis atkakliai varžėsi dėl jų simpatijų, demonstravo solidarumą su potvynio aukomis.

Politologai pripažįsta, kad buvimas opozicijoje J.Kaczyńskiui suteikė nemenką pranašumą. Jis gavo puikią progą pakritikuoti 2007 m. premjero poste jį pakeitusį D.Tuską, kad vyriausybė anksčiau nesustiprino įtvirtinimų palei upes ir skyrė per mažas kompensacijas nukentėjusiems nuo potvynių.

Be to, J.Kaczyńskis gali visą dėmesį ir energiją skirti rinkimų kampanijai, o Seimo pirmininkui B.Komorowskiui tenka atlikti ir laikinojo prezidento pareigas. Bet šis stengiasi viską spėti. Ketvirtadienį jis apsilankė Krokuvos Vavelio pilyje ir padėjo gėlių prie velionio prezidento L.Kaczyńskio kapo. Kitą dieną tą patį padarė J.Kaczyńskis, bet privačiai, be kamerų ir mikrofonų.