Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą.

Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais. Jos vadovavimo laikotarpį žymėjo virtinė didelių prieš vyriausybę nukreiptų protestų, kuriuos rengė liberali opozicija ir prodemokratiški aktyvistai.

„Pirmenybė teikiama susirinkimams, organizuojamiems valstybės įstaigų, taip pat – susirinkimams, kurie yra dalis Bažnyčios veiklos“, – sakoma pataisos tekste, kurį priėmė žemieji parlamento rūmai. Jai dar turės pritarti Senatas ir prezidentas.

Šis teisės aktas leis valdžiai uždrausti piliečiams rengti demonstracijas, jei Katalikų Bažnyčia arba valstybė nuspręstų rengti savo mitingus tuo pačiu metu ir laiku.

Pirmenybė taip pat būtų teikiama ne pilietinėms iniciatyvoms, o cikliniams susirinkimams, kurie vyksta keletą kartų per metus arba kasmet per valstybines šventes.

Iki šiol leidimai rengti viešus susirinkimus būdavo išduodami pagal principą „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) sakė, kad minėta pataisa užkirs kelią „susirėmimams tarp konkuruojančių demonstrantų“, kadangi du mitingai, vykstantys tuo pačiu metu toje pačioje vietoje nebebus leidžiami.

Tačiau kritikai mano, kad tokia pataisa tik apribos pagrindines žmogaus teises.

Tai yra „bandymas nutildyti vyriausybe nepatenkintus lenkus“, sakė neparlamentinės kairiųjų pažiūrų partijos „Kartu“ (Razem) atstovės Dorotos Oko pareiškimą citavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras sakė, kad minėta pataisa pažeidžia konstituciją, o Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas sakė, kad yra „labai sunerimęs“.

„Šios pataisos nereikalingai ir neproporcingu būdu uždraustų didelei daliai gyventojų naudotis savo teise į susirinkimų laisvę“, – sakė N.Muizniekas.

Jis taip pat paragino Lenkijos valdžią „sulėtinti įstatymų leidybos procesą dėl reikalų, susijusių su... žmogaus teisėmis“.

PiS anksčiau priėmė įstatymų, leidžiantį vyriausybei labiau kontroliuoti žiniasklaidą ir kitas institucijas bei susilpnino konstitucinį teismą.