Šimtai žiūrovų šūkauja ir gestikuliuoja, o iš garsiakalbių skamba gyva muzika.

Visą šį triukšmą prarėkti bando komentatorius, mėginantis nupasakoti situaciją lenktynių trasoje, kurioje du sukinkytus jaučius vadelioja pusnuogis vyras, neretai nespėjantis paskui gyvulius ir tuomet jis tempiamas per purvą.

Pasagos formos trasą nuo minios skiria tik trapi tvorelė. Veiksmo vieta – Dervanas, nedidelis ūkininkų kaimelis Ratnagirio rajone, garsėjančiame Alphonso mangų auginimu, Indijos vakaruose esančioje Maharaštros valstijoje.

Nuo galvos iki kojų purvini vadeliotojai atrodo tarsi vaiduokliai. Jų įgūdžiai išbandomi, kai jie manevruoja su gyvuliais U formos posūkyje.

Jie turi išlaikyti vadeles ir kontroliuoti jaučių greitį, traukydami ir sukdami jų uodegas.

Ir tai tenka padaryti pusiau aklai, nes vadeliotojo veidas dažniausiai būna visiškai padengtas purvu.

Jei vadeliotojas paleis vadeles, jo komanda bus diskvalifikuota.

Komandos po vieną lenktyniauja trasoje ir kovoja dėl 10-ies vietų.

Šiemet iš daugiau nei 100 komandų nugalėtojas 200 metrų ilgio trasą įveikė per 21,44 sekundės.

Patyrę lenktynininkai dažnai varžosi ne kartą per dieną su skirtingais jaučiais.

Kaimo komitetas per patį lietingąjį sezoną kasmet rengia šventę, vadinamą Nagarni Spardha, kuri yra šimtametė tradicija.

Minkštas purvas apsaugo vadeliotojus nuo rimtų traumų, nes jie varžosi basi ir be apsauginių priemonių.

Šiose lenktynėse dalyvavę jaučiai, kurių vardai yra Bullet, Sundar (ind. gražus) ir Raja (ind. karalius), nebenaudojami laukams arti, o laikomi tik varžyboms.

Prieš lenktynes jų ragai ryškiai nudažomi, o kūnai apibarstomi spalvotais milteliais.