Derybose, į kurias buvo pakviesta 18 Ukrainos sąjungininkių, daugiausia dėmesio skirta svarbiausiems klausimams, susijusiems su Ukrainos saugumo garantijomis ir Europos gynybos stiprinimu.

Kaip pranešama, šie svarbiausi klausimai sprendžiami siekiant išlaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) palankumą.

Susitikimas Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje sekmadienį įvyko praėjus kelioms dienoms po D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo Baltuosiuose rūmuose.

Sekmadienį JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) perspėjo, kad Europa atsidūrė „istorijos kryžkelėje“.

„Dabar ne laikas kalbėti, o veikti. Laikas imtis iniciatyvos, vadovauti ir susivienyti dėl naujo teisingos ir ilgalaikės taikos plano“, – sakė jis.

Tačiau kol kas nesant garantijų, kad JAV prisidės prie šių pastangų, „Europa turi atlikti sunkų darbą“, kad užtikrintų taiką Ukrainoje, sakė K. Starmeris.

Jis nurodė, kad kelios valstybės yra pasirengusios padėti apsaugoti bet kokį galimą taikos Ukrainoje susitarimą. Tačiau išsamesnės informacijos britų ministras pirmininkas nenorėjo pateikti.

Prieš susitikimo pradžią V. Zelenskį apkabino nemažai lyderiai, įskaitant K. Starmerį, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) ir NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę).

Tai buvo ryškus kontrastas tarp penktadienį Ovaliajame kabinete įvykusio V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo.

Penktadienį atvykęs į Baltuosius rūmus V. Zelenskis pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kurie apkaltino Ukrainos prezidentą nedėkingumu JAV.

Po ginčo anksčiau nei planuota šalių lyderiai baigė derybas, atšaukė bendrą spaudos konferenciją, o V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų.

„Kalbėti vienu balsu“

Šis ginčas Baltuosiuose rūmuose vyko priešais žiniasklaidos kameras ir sukėlė labai rimtų nuogąstavimų, kad D. Trumpas gali priversti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą, kuris būtų palankus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Po susitikimo Londone Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) perspėjo, kad privaloma kuo skubiau vėl apginkluoti Europą.

Pasak jos, Europa turėtų „pasiruošti blogiausiam“ seniausio žemyno scenarijui.

Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paragino Jungtines Valstijas ir Europą „kalbėti vienu balsu“ ir parodyti Kremliaus šeimininkui, kad „Vakarai nepasiduos jo šantažui ir agresijai“.

K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė esantys pasirengę dislokuoti britų ir prancūzų karius kaip taikdarius Ukrainoje, jei bus pasirašytas taikos susitarimas.

NATO generalinis sekretorius teigė, kad daugiau Europos šalių ketina didinti savo išlaidas gynybai.

Jis pridūrė, kad JAV yra įsipareigojusios NATO, nepaisant to, kad Jungtinių Valstijų prezidentas dažnai kritikuoja Aljansą.

Londone vykusiame susitikime dalyvavo ne tik Ukrainos sąjungininkai Europoje, bet ir Turkijos, NATO ir Europos Sąjungos (ES) atstovai.

Po šių derybų V. Zelenskis sraigtasparniu išvyko iš Londono į susitikimą su JK karaliumi Charlesu III (Karoliu III).

Bakingemo rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad karalius priėmė Ukrainos prezidentą Sandringemo dvare Anglijos rytuose.