„Virtinėje šalių mūsų daugiametė patirtis liudija, kad Baltarusijos diplomatinio dalyvavimo perspektyvų ten neįžvelgiama. Taigi, kam mums toliau laikyti savo atstovybes, eikvoti biudžeto lėšas joms išlaikyti? Kam ten reikalingas visas diplomatų sąstatas, atsakingas už [ryšių] kryptis, kuriose, švelniai tariant, paskelbta pauzė?“ – valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo A. Lukašenkos pasisakymą per pasitarimą diplomatinių atstovybių tinklo optimizavimo klausimais.

„Tokiais atvejais reikia dirbi abipusiškumo sąlygomis, kaip buvo neseniai padaryta su Lenkija ir Lietuva“, – pridūrė jis.

Baltarusija spalį atšaukė savo ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos ir pareikalavo jų sumažinti diplomatinio personalo skaičių Minske.

Solidarizuodamosi su Lietuva ir Lenkija, savo ambasadorius konsultacijoms iš Minsko taip pat atšaukė virtinė kitų šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Latviją, Estija, Čekija, Bulgarija, Slovakija ir Rumunija.

Lietuva ir Lenkija ėmėsi diplomatinės lyderystės Europos Sąjungoje, kad Vakarai nepripažintų A. Lukašenkos pergalės rugpjūtį vykusiuose suklastotuose prezidento rinkimuose ir paremtų demokratinių permainų reikalaujančius protestuotojus. 

Antradienį A. Lukašenka kalbėjo, kad būtina užtikrinti, jog diplomatinės tarnybos sistema nevirstų „sustabarėjusia struktūra, kurioje dirba nuo gyvenimo atitrūkę teoretikai“.

Prezidentas pridūrė, kad kraštutiniu atveju visus Minską dominančius klausimus galima aptarti tarptautinėse platformose, įskaitant Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų atstovybėse Niujorke, Ženevoje ar Vienoje.

„Ten yra galimybė kalbėtis su visu pasauliu, ir nėra būtinybės laikyti politinių patarėjų šalyse, kurios įšaldė su mumis kontaktus dėl savo išankstinių įsitikinimų arba imasi prieš mus destruktyvios veiklos“, – pareiškė A. Lukašenka.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad su daugeliu šalių Baltarusija palaiko gerus santykius, užtikrinančius tarpusavio prekybą, ir pasiūlė apsvarstyti, ar tokiose šalyse būtina laikyti atstovus prekybai.

„Galbūt būtų veiksmingiau etatus perkelti, kur jie būtų iš tikrųjų reikalingi aktualiems uždaviniams spręsti?“ – siūlė A. Lukašenka.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.

Nepaisydami dėl represijų Europos Sąjungos įvestų sankcijų, A. Lukašenka ir jo bendražygiai laikosi tvirtai. Nuo 1994 metų 10 mln. gyventojų turinčią šalį geležiniu kumščiu valdantis lyderis tvirtina atlaikęs Vakarų pakurstytą „revoliuciją“.