Režimo persekiojama opozicija šį susirinkimą vadina politiniu spektakliu.  

A. Lukašenka, ilgiausiai savo pareigas einantis valstybės vadovas Europoje, žada pristatyti savo miglotas reformų iniciatyvas siekdamas nuraminti demonstrantus, nuo pernai rugpjūčio protestuojančius prieš jo perrinkimą šeštai kadencijai.       

Opozicija ir Vakarų demokratijos rugpjūčio 9-osios rinkimus laiko suklastotais.

Autoritarinis šalies lyderis pernai lapkritį pažadėjo priimti Konstitucijos pataisas. Šį pažadą A. Lukašenka paskelbė praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalyje tęsiantis protestams pasirodė mitinge ginkluotas Kalašnikovo automatu, o demonstrantus vadino „žiurkėmis“.   

Ketvirtadienį sostinėje Minske prasidėsiančiame „liaudies susirinkime“ turėtų dalyvauti apie 2 700 delegatų iš režimui lojalių struktūrų, pradedant vietos tarybomis ir baigiant darbininkų organizacijomis. 

Šis formatas „paveldėtas“ iš Sovietų Sąjungos, kur vykdavo panašūs Komunistų partijos suvažiavimai. Toks „liaudies susirinkimas“ neturi teisėkūros įgaliojimų ir jame neatstovaujama opozicijai.      

Pernai A. Lukašenka sakė, kad jo tikslas yra pristatyti pakeitimų projektus ir galiausiai nuspręsti, „kaip judėsime pirmyn ir kokiomis sąlygomis“.  

Tačiau baltarusių opozicijos lyderė, buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja, kuri iškart po rinkimų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą, naujienų agentūrai AFP sakė, kad niekas nieko nesitiki.

Anot jos, delegatai neturi tikro ryšio su paprastais piliečiais, todėl šis susirinkimas „neturi reikšmės baltarusiams“.    

S. Cichanouskaja pranešė, kad režimui nepritariantys baltarusiai internete organizuos alternatyvų renginį A. Lukašenkos „liaudies susirinkimui“.

Ji sakė esanti tikra, kad šis renginys sustiprins protestus prieš režimą Baltarusijoje.

„Baltarusijos žmonės pradėjo iniciatyvą, kuri vyks paraleliai nacionaliniam susirinkimui. Ji vyks internete, skaitmeninėje platformoje, kur žmonės analizuos kandidatų rinkimą. Kandidatai neturi būti parinkti prezidento, jie turi būti išrinkti“, – sakė S. Cichanouskaja penktadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Mes kovojame už demokratiją, bet taip pat svarbu gyventi demokratijoje, ir tai pirmasis žingsnis, kad žmonės galėtų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus (...). Esu tikra, kad po šio renginio protestų judėjimas sustiprės. Jis sustiprės, atsinaujins bet kokiu atveju, bet tai bus gera priežastis tam“, – teigė ji.

A. Lukašenka yra dukart rengęs konstitucinius referendumus. Abu kartus buvo prastumtos pataisos, sustiprinusios prezidento valdžią.

Proga papozuoti fotografams

1996-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka išplėtė savo įgaliojimus, įgydamas teisę skirti teisėjus, tarp jų Konstitucinio Teismo pirmininką.

Per antrą referendumą 2004 metais jis užsitikrino teisę dirbti tris kadencijas.  

Tiek analitikai, tiek opozicija nepuoselėja lūkesčių, kad „liaudies susirinkime“ pristatyti siūlomi pakeitimai duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų. 

Rusijoje dirbantis Baltarusijos politikos apžvalgininkas Dmitrijus Balkunecas sakė, kad šis suvažiavimas tėra proga 66 metų A. Lukašenkai papozuoti fotografams. 

„A. Lukašenka nemato sau jokio kito vaidmens, išskyrus šalies prezidento“, – sakė apžvalgininkas.

„Šiuo suvažiavimu jis nori parodyti, kad turi 2 700 patikimų šalininkų, kurie atsistoję kelias minutes jam plos“, – kalbėjo D. Balkunecas. 

A. Lukašenka paprastai šaukia „liaudies susirinkimus“ per prezidento rinkimų kampanijas, siekdamas sukurti regimybę, kad jo kandidatūra plačiai palaikoma visuomenės. 

Tačiau pernai prieš balsavimą jis nusprendė apsilankyti milicijos ir kariuomenės daliniuose. 

Visą rudenį Minske kiekvieną savaitgalį vykdavo daugiatūkstantinės protesto akcijos, kurių piko metu į gatves išeidavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, todėl jėgos struktūrų palaikymas buvo gyvybiškai svarbus A. Lukašenkai.

Brutaliai slopindama protestus milicija sulaikė tūkstančius žmonių, daugelis kurių vėliau pranešė areštinėse patyrę smurtą ir kankinimus.

Slopinant protestus nuo rugpjūčio žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Europos Sąjunga paskelbė sankcijas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams. Sekmadienį Minske Bendrijos diplomatai susitiko su baltarusio, žuvusio per protestus, artimaisiais.  

Žiemą protestams nuslopus A. Lukašenka pareiškė užkirtęs kelią Vakarų kurstytai ir „fašistų“ vadovautai revoliucijai. 

Be konstitucinių reformų, „ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančio liaudies suvažiavimo“ delegatai taip pat turėtų pritarti teisės akto projektui, nukreiptam prieš nacizmo reabilitavimą. 

Varšuvoje gyvenanti baltarusių filmų kūrėja 34 metų Vlada Senkova neseniai Lenkijos sostinėje vykusioje solidarumo akcijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad „liaudies susirinkimas“ yra „klastotė“.

„Tai spektaklis“, – sakė ji ir pridūrė, kad šiuo suvažiavimu bus pasinaudota kaip pretekstu dar griežčiau suvaržyti opoziciją.

„Baltarusiai turės dar mažiau teisių nei iki šiol. Tai tik dar labiau suvaržys mūsų veiksmus“, – kalbėjo ji.