Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka, išnagrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi, priėmė sprendimą dėl galimybės leisti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti.
Pasak baltarusių naujienų agentūros, kai iš vežėjų bus gauti mokėjimai už saugojimą, transporto priemonės galės išvykti. Anot jos, šis mokestis yra „kelis kartus mažesnis“, nei anksčiau Minsko nustatyta 120 eurų už parą rinkliava.
„Beltos“ cituojamas Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas pranešė, kad daugiau nei 1,9 tūkst. vilkikų ir puspriekabių iš Baltarusijos teritorijos Lietuvos kryptimi galės išvykti „pagal įstatymus“.
Lietuvoje registruotos transporto priemonės, kurios faktiškai priklauso Lenkijos vežėjams, taip pat galės išvykti Lenkijos kryptimi.
Anot „Beltos“, muitinės institucijos pradėjo savo darbą ir Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas nusiuntė pasiūlymą Lietuvos muitinei padidinti pasienio punktų pralaidumą.
Skelbia taikysiantys minimalų mokestį
Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininkas Vladimiras Orlovskis Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta“ vėliau pirmadienį teigė, jog Lietuvos krovininių transporto priemonių mokesčiai už stovėjimą buvo „žymiai sumažinti“ – iki minimumo.
„Jie (mokesčiai – BNS) yra minimalūs ir grindžiami tik išlaidomis, kurias patiria stovėjimo aikštelės savininkas, siekdamas užtikrinti transporto priemonių saugumą“, – teigė V. Orlovskis.
Anot „Beltos“, dabar nustatytas puspriekabės stovėjimo mokestis yra daugiau nei septynis kartus mažesnis nei anksčiau, o vilkiko su puspriekabe – tris kartus.
Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininkas nurodė, kad muitinė išleis tiek krovininių transporto priemonių, kiek Lietuva galės priimti.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pirmadienį ryte BNS teigė, kad Minskui paleidus sulaikytus vilkikus, lauktų ilgas procesas juos susigrąžinant į Lietuvą.
Anot jo, pirmiausia reikėtų skaičiuoti, kaip vežėjams susimokėti mokesčius už stovėjimą ir ar iš viso apsimokėtų vilkikus susigrąžinti, po to – ieškoti vairuotojų, „prikelti iš numirusių“ maždaug keturis mėnesius neužvestus sunkvežimius.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėjas Algirdas Igoris BNS penktadienį teigė, kad Minskui paleidus sulaikytas krovinines transporto priemones, muitinė yra pasiruošusi jas priimti ir užtikrinti pasienio punktų pralaidumą.
Nepaisant atidarytos sienos, Minsko režimas lietuviškų mašinų nuo pernai spalio pabaigos neišleidžia iš šalies ir nukreipė į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų dienos mokestis, o po keturių mėnesių Minskas žadėjo jas konfiskuoti.
Baltarusijai atsisakius išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus, ji nuo šios krizės pradžios siekė konsultacijų užsienio reikalų ministerijų lygiu, tačiau Lietuvos politikai tokius raginimus atmetė, problemą bandė spręsti pasieniečių lygiu.
Pasak Lietuvos politikų, darydamas spaudimą Lietuvai Minsko režimas siekia legitimizuotis tarptautinėje erdvėje.
Kaip rašė BNS, Nacionalinis krizių valdymo centras anksčiau skaičiavo, jog remiantis „Linavos“ pateiktu papildytu 1418 transporto priemonių sąrašu, nuo pernai spalio pabaigos iki vasario 27 dienos į Lietuvą negrįžo 550 Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų ir puspriekabių, o 868 jau yra Lietuvoje.
Savo ruožtu „Linavos“ anksčiau surinktais duomenimis iš informaciją pateikusių įmonių, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės.
Kiek anksčiau E. Mikėnas yra sakęs, kad bendras Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst., iš kurių 1,25 tūkst. – vilkikai.
Nesutarimai dėl skaičių, kiek Lietuvos krovininių transporto priemonių yra įstrigusių Baltarusijoje, tęsiasi nuo pat šios krizės pradžios.
(be temos)
(be temos)