Laurence des Cars (Lorans de Kar) įteikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), ir jis buvo priimtas, pranešė Eliziejaus rūmai, pasveikinę „šį atsakingą žingsnį tuo metu, kai didžiausiam pasaulio muziejui reikia ramybės laikotarpio ir naujo stipraus impulso įgyvendinant svarbius saugumo projektus“.
L. des Cars pastaruoju metu patyrė didelį spaudimą nuo spalį muziejuje įvykdyto apiplėšimo, kai buvo pavogta Prancūzijos karūnos brangenybių už 100 mln. dolerių (84,8 mln. eurų). Šiuo metu dėl vagystės atliekamas tyrimas.
Luvras, buvę karališkieji rūmai, kuriuose saugomi vieni garsiausių pasaulio meno kūrinių, įskaitant Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) „Moną Lizą“, per metus sulaukia apie 9 mln. lankytojų.
L. des Cars, anksčiau vadovavusi Orsė muziejui Paryžiuje, pirmą kartą atsistatydinti pasisiūlė netrukus po spalio 19-osios įsilaužimo, tačiau E. Macronas, paskyręs ją į šias pareigas 2021 metais, prašymą atmetė.
Antradienį E. Macronas padėkojo L. des Cars už jos „veiksmus ir atsidavimą“, taip pat už „neabejotiną mokslinę kompetenciją“.
Policijos areštinėje tebėra keturi įtariamieji, įskaitant du įtariamus vagis, tačiau aštuoni pavogti Prancūzijos karūnos brangenybių dirbiniai nerasti.
Praėjusią savaitę tyrimui vadovaujantys parlamentarai po 70 apklausų pristatė tarpinį savo vertinimą, pareikšdami, kad įsilaužimą lėmė „sisteminės klaidos“.
Nors iš pradžių L. des Cars gynė savo poziciją, išaiškėjus daugybei saugumo spragų, gruodžio 1 dieną interviu dienraščiui „Le Parisien“ ji pripažino, kad „žvelgiant atgal matyti, jog struktūrinės silpnybės išliko, (ir) suprantu, kad tai kelia klausimų“.
Galutines tyrimo išvadas ketinama paskelbti gegužės mėnesį.
Prancūzijos kultūros ministerija nurodė atlikti vidinį auditą dėl apiplėšimo, o senatoriai taip pat rengia klausymus dėl vagystės, kuri pribloškė Prancūziją ir daugybę žmonių užsienyje po to, kai įrodymai parodė, jog saugumo sistemos buvo prastai sukomplektuotos.
Saugumo spragos
Kitoje ataskaitoje, paskelbtoje lapkričio pradžioje, Audito Rūmai konstatavo, kad Luvras teikė pirmenybę „garsiai reklamuojamai ir patraukliai veiklai“, apleisdamas investicijas į geresnį saugumą.
Institucija taip pat nurodė, kad egzistuoja dar 2017 metais atliktas oficialus auditas, kuriame buvo įspėta apie galimo saugumo pažeidimo riziką, galinčią sukelti „dramatiškų“ pasekmių.
Pripažindama iškilusias problemas, L. des Cars spalio pabaigoje Senate pareiškė, kad nesiekia „išsisukti nuo atsakomybės ar užimti neigimo pozicijos“.
„Nepaisant mūsų pastangų, nepaisant kasdienio sunkaus darbo, mes buvome įveikti“, – pripažino ji.
Po vagystės muziejus ėmėsi kelių skubių priemonių, įskaitant grotų, kuriomis pasinaudojo vagys, pakeitimą, L. des Cars siekiant sutelkti dėmesį į didelio masto objekto renovaciją „Luvras – naujasis Renesansas“.
Be apiplėšimo, L. des Cars vadovavimui kirto ir kiti pastarojo meto nesklandumai: Luvras atsidūrė sukčiavimo bilietais skandalo sūkuryje, o šio mėnesio pradžioje trūko vamzdis sparne, kuriame saugoma „Mona Liza“ ir kiti neįkainojami paveikslai.
Be to, kai kurie muziejaus darbuotojai nuo gruodžio vidurio įsitraukę į ilgiausią darbo ginčą muziejaus istorijoje, protestuodami dėl darbo sąlygų.
Dėl to Luvras buvo priverstas kelis kartus užverti duris lankytojams, o tai išryškino įtemptus santykius tarp profesinių sąjungų ir L. des Cars.
Prie problemų prisidėjo ir tai, kad praėjusį savaitgalį britų politiniai aktyvistai Luvre pakabino buvusio princo Andrew (Endriu) nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas susmukęs ant galinės automobilio sėdynės po sulaikymo ir apklausos dėl kaltinimų netinkamu elgesiu einant viešąsias pareigas.
Andrew susiduria su kaltinimais, kylančiais iš JAV Teisingumo departamento paviešintos informacijos, kad jis teikė konfidencialią vyriausybės informaciją velioniui nuteistam seksualiniam nusikaltėliui Jeffrey Epsteinui (Džefriui Epsteinui), kai buvęs karališkosios šeimos narys 2001–2011 metais dirbo Jungtinės Karalystės (JK) prekybos pasiuntiniu.
Naujausi komentarai