Buvusi kandidatė į prezidentus kartu su kitais 26 partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) nariais ateinantį kovą atsidurs teisiamųjų suole – visi jie kaltinami sukūrę ES pinigų pasisavinimo sistemą, kad galėtų samdyti darbuotojus Prancūzijoje.

Tyrimas dėl fiktyvių darbo vietų pradėtas 2015 metais. Prokurorai teigia, kad nuo 2004-ųjų tuometinio „Nacionalinio fronto“ europarlamentarai, įskaitant M. Le Pen, dalyvavo fiktyvių darbo vietų schemoje.

Tarp kaltinamųjų yra ir M. Le Pen tėvas Jeanas Mari Le Penas, vienas iš sėkmingiausios Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos įkūrėjų.

Pati partija, kaip juridinis asmuo, įtariama gavusi neteisėtų lėšų ir buvusi sukčiavimo bendrininke.

M. Le Pen 2017 ir 2022 metais prezidento rinkimuose užėmė antrąją vietą po Emmanuelio Macrono, o 2027-aisiais gali dar kartą bandyti laimėti. Iki 2021 metų ji buvo partijos pirmininkė, o dabar vadovauja jos parlamentinei frakcijai.

Jai pateikti kaltinimai dėl turto pasisavinimo ir susitarimo sukčiauti.

Sprendimą atiduoti bylą į teismą priėmė du tyrimą atliekantys Prancūzijos finansinių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo skyriaus magistratai.

Asmenų grupė kaltinama tuo, kad naudojo ES parlamentines lėšas apmokėti padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo „Nacionalinio susivienijimo“ partijai, kuri anksčiau vadinosi „Nacionalinis frontas“.

M. Le Pen, kuri po išrinkimo į Prancūzijos parlamentą 2017 metais atsistatydino iš Europos Parlamento narės pareigų, šiuos kaltinimus neigia.

Už šiuos kaltinimus gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda, kuri gali būti dvigubai didesnė už pasisavintas lėšas.

Jei teismas pripažintų teisiamuosius kaltais, kartu galėtų paskelbti M. Le Pen negalinčia eiti valstybinių pareigų iki 10 metų, o tai sugriautų jos planus ketvirtą kartą siekti Prancūzijos prezidento posto.

2018 metais EP apskaičiavo, kad nuo 2009 iki 2017 metų buvo pasisavinta 6,8 mln. eurų.