„Man didelė garbė šiandien būti čia ir perduoti labai paprastą žinią nuo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo)“, – M.Pence'as sakė per bendrą spaudos konferenciją su Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių vadovais.

„Prezidentas pasiuntė mane, kad pasakyčiau: mes esame su jumis. Palaikome Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones bei valstybes. Ir visada palaikysime“, – pabrėžė jis.

Rusija – grėsmė NATO

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę NATO.

„Rusija kelia grėsmę NATO sąjungininkėms, ir JAV padarys viską, kad užkirstų jai kelią“, – Taline viešintis M.Pence'as sakė per bendrą spaudos konferenciją su Baltijos šalių vadovais.

„Tvirtai palaikome (NATO sutarties) 5-ąjį straipsnį, pagal kurį vienos iš sąjungininkių užpuolimas taptų puolimu prieš mus visus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „JAV ir Baltijos sąjunga yra tvirta kaip geležis“.

„Žinome, kad stipri ir vieninga NATO dabar svarbesnė negu bet kada po komunizmo griūties“, – pažymėjo M.Pence'as.

Viceprezidentas padėkojo Estijai, kad ji vykdo NATO narių įsipareigojimą skirti gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat sakė esantis patenkintas, kad Latvija ir Lietuva yra pažadėjusios įvykdyti šį kriterijų ateinančiais metais.

Baltijos šalių prezidentai savo ruožtu padėkojo Jungtinėms Valstijoms už jų palaikymą. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad „mūsų valstybes ir tautas vienija bendros vertybės“.

D. Grybauskaitė parėmė JAV sankcijas Rusijai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį dar kartą reiškė paramą naujoms Jungtinių Valstijų sankcijoms Rusijai.

Taline su kitų Baltijos šalių lyderiais ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu) susitikusi šalies vadovė teigė, kad sankcijos sumažins galimybę Maskvai energetinius išteklius naudoti kaip politinio spaudimo priemonę.

Aš tikiuosi, kad prezidentas Donaldas Trumpas palaikys sprendimą įvesti sankcijas Kremliaus politikai, kuri naudoja energetikos politiką kaip (spaudimo) priemonę.

„Aš tikiuosi, kad prezidentas Donaldas Trumpas palaikys sprendimą įvesti sankcijas Kremliaus politikai, kuri naudoja energetikos politiką kaip (spaudimo) priemonę“, - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad iki Lietuvai pradėjus eksploatuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ji už dujas mokėjo maždaug 40 proc. daugiau, nes Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ buvo vienintelis šalies dujų tiekėjas.

JAV prezidentas D.Trumpas dar turi pasirašyti šalies įstatymų leidėjų priimtas pataisas, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją.

Projektas numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Stebėtojų teigimu, įstatymu JAV taip pat gali siekti sustiprinti savo dujų eksporto įtaką.

Lietuvos prezidentės pozicija kertasi su Briuselio pareigūnų nerimu, kad naujos sankcijos gali pakenkti Europos Sąjungos (ES) šalyse esančių įmonių kartu su Rusija vystomiems energetikos projektams, tarp kurių yra dujotiekis „Nord Stream 2“.

Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad šis dujotiekis sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“. Ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.

Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu. Birželį viešėdama Ukrainai D.Grybauskaitė pažadėjo padėti blokuoti projektą.

„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas.

Per „Zapad“ dislokuos daugiau pajėgumų

D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuva ne tik girdi, bet ir gyvai mato JAV įsipareigojimų Baltijos šalių gynybai vykdymą.

„Mes matome, o ne tik girdime, kaip JAV galingai sugrįžta ginti savo NATO sąjungininkų“, - sakė šalies vadovė.

Pirmadienį paskelbtame interviu LRT radijui prezidentė tvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų „Zapad“ metu rudens pradžioje Jungtinės Valstijos dvigubai padidins oro policijos naikintuvų skaičių Lietuvoje.

Paprastai NATO oro policijos misija vykdoma Lietuvoje ir Estijoje dislokuojant po keturis naikintuvus.

D.Grybauskaitė sakė, kad „Zapad“ metu Baltijos jūros regione taip pat bus dislokuota daugiau JAV karių ir technikos.

Lietuvos pareigūnai kol kas išsamiau nekomentavo, kokius pajėgumus per pratybas sąjungininkai perkels į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Amerikiečiai jau anksčiau Lietuvoje yra dislokavę daugiau oro policijos naikintuvų, nei įprasta. Tai įvyko 2014 metų pavasarį, Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

Nuo tada JAV kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po kuopą karių, o šiemet ėmėsi vadovauti Lenkijoje suformuotam NATO batalionui. Tokie vienetai sukurti ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, jiems vadovauja kitos valstybės.

Rytų Europos šalyse buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas  per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija ir menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“.

Tačiau diplomatai taip pat atkreipia dėmesį, kad naujosios administracijos pareigūnų vizitai į regioną pastaruoju metu tapo ypač dažni. Gegužę Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas), balandį Estijoje lankėsi Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajanas).

Estijoje pirmadienį viešintis viceprezidentas M.Pence'as pareiškė, kad JAV visada palaikys Baltijos šalis.

„Prezidentas pasiuntė mane, kad pasakyčiau: mes esame su jumis. Palaikome Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones bei valstybes. Ir visada palaikysime“, – pabrėžė jis.