Premjerui Zoranui Zajevui teko nelengva užduotis – užsitikrinti pakankamai balsų, kad ši Balkanų valstybė būtų pervadinta Šiaurės Makedonija ir būtų užbaigtas ginčas su Atėnais, blokuojantis Skopjės pastangas įstoti į Europos Sąjungą bei NATO.

Kad šiam susitarimui būtų pritarta ir kad būtų atitinkamai pakeista konstitucija reikalingas dviejų trečdalių įstatymų leidėjų palaikymas.

Tačiau premjero socialdemokratų ir etniniams albanams, sudarantiems apie ketvirtadalį iš 2,1 mln. šalies gyventojų, atstovaujančių partijų koalicija neturi pakankamos daugumos.

Z. Zajevui reikės užsitikrinti, kad susitarimą paremtų apie 12 deputatų iš dešiniosios opozicinės partijos VMRO-DPMNE, boikotavusios referendumą dėl šalies pavadinimo pakeitimo.

Graikija nuo pat jos mažos kaimynės nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais laikėsi pozicijos, kad Makedonija vadintis gali tik jos šiaurinė provincija.

Dėl šio ginčo Graikija jau seniai blokuoja Makedonijos pastangas įstoti į NATO ir ES.

Tačiau birželį buvo pasiektas proveržis: Z. Zajevas ir Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) susitarė, kad šalis bus pervadinta Šiaurės Makedonija.

Rugsėjo 30 dieną Makedonija surengė neprivalomą referendumą, per kurį daugiau kaip 90 balsavusių pritarė pasiūlymui pakeisti šalies pavadinimą. Tačiau balsavo tik apie trečdalis šalies elektorato, todėl oponentai pareiškė, kad plebiscito rezultatai yra negaliojantys.

Menkas balsuotojų aktyvumas taip pat pakenkė Z. Zajevo pastangoms įtikinti opozicijos parlamentarus palaikyti jo siekį.

Didelis neapibrėžtumas

„Dviejų trečdalių daugumos nebus – šito nesitikėkite“, – praeitą savaitę sakė VMRO-DPMNE įstatymų leidėjas MP Traiko Veljanovskis (Traikas Veljanovskis), buvęs parlamento pirmininkas.

Kitas šios partijos deputatas – Ilija Dimovskis – kalbėjo atsargiau.

„Pažiūrėsim, kas bus, bet VMRO-DPMNE nariai parlamente – arba jų dauguma – susitarimo nepalaikys“, – prognozavo jis.

Vyriausybė planuoja dar tartis dėl palaikymo su keturiais ar penkiais VMRO-DPMNE deputatais.

„Visa tai labai neapibrėžta“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas vyriausybės pareigūnas, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas.

Z. Zajevas yra sakęs, kad tuo atveju, jeigu parlamentas nesugebės priimti nutarimo dėl šalies pavadinimo pakeitimo, jis iškart paskelbs pirmalaikius rinkimus.

Austrijos Graco universitete dirbantis Pietryčių Europoje studijų profesorius Florianas Bieberis (Florianas Byberis) sakė, kad tebėra „įmanoma, kad susitarimą palaikančios partijos ir deputatai gali gauti dviejų trečdalių daugumą ir ratifikuoti susitarimą“.

„Tik tuomet, jeigu tai nepavyktų, susitarimas bus nebegyvas arba bent jau padėtas į stalčių“, – jis sakė AFP.

Vis dėlto tarptautinių santykių ekspertas Borisas Georgijevskis, vadovaujantis Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ makedonietiškajai tarnybai, sakė, kad tuo atveju, jeigu susitarimas pirmadienį negaus pakankamai balsų, jis „neįžvelgia, kaip šis susitarimas gali turėti galimybę išlikti“.

Be to, laiko lieka vis mažiau, nes procesą teoriškai planuota užbaigti iki šių metų pabaigos, nors Graikija jau yra pareiškusi, kad nespaustų griežtai laikytis terminų.

Vis dėlto ateinančiais metais Graikijoje vyks visuotiniai rinkimai, po kurių padėtis gali vėl pasikeisti. A. Cipras susitarimą su Z. Zajevu sudarė nepaisydamas graikų dešiniosios opozicijos priešinimosi.

Jeigu jo stovykla pralaimėtų, susitarimui gali iškilti pavojus.

Atsarginio plano nėra

Jeigu šalies pavadinimo pakeisti nepavyktų, Makedonijai gresia izoliacija.

A. Cipras liepą sakė, kad tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų ratifikuota, Skopjė nebus pakviesta įstoti į NATO, o derybos dėl šalies stojimo į ES negalės judėti į priekį.

Ši „galimybė nebepasikartos“, perspėjo Z. Zajevas ir paragino opoziciją elgtis atsakingai.

„Nėra jokio atsarginio plano įstoti į NATO be sutarties be pavadinimo pakeitimo, – anksčiau šį mėnesį sakė karinio aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. – Vienintelis būdas šiai šaliai tapti NATO nare – išspręsti su Graikija pavadinimo klausimą.“

Pasak F. Bieberio, nors Makedonija istoriškai vertina Atėnus kaip „pagrindinį kliuvinį“, nesugebėjimas patvirtinti susitarimo „neabejotinai atvestų šalį ir jos vyriausybę į keblią padėtį, ir atsakomybė tektų jai, o ne Graikijai“.