Opozicinės partijos jau kelias savaites baiminosi šio žingsnio ir susibūrė į šimto partijų koaliciją, kad surengtų retą atviro pasipriešinimo aktą po 2020 ir 2021 m. perversmų, po kurių valdžią perėmė kariuomenė.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai chuntos vadas generolas Assimis Goita patvirtino politinių partijų chartijos galiojimo sustabdymą – žingsnį jų paleidimo kryptimi, valdžia paskelbė apie „politinių partijų ir politinių organizacijų“ likvidavimą.

Per nacionalinę televiziją perskaitytame dekrete taip pat skelbiama, kad uždrausti „visi politinių partijų ir politinio pobūdžio organizacijų narių susitikimai“.

Tačiau chuntos pareigūnai, dirbantys Malio valstybės politinėse ir administracinėse institucijose, „gali vykdyti savo misiją, neidentifikuodami savęs kaip politinių partijų atstovų“, priduriama dekrete.

Naujausias represijų aktas buvo priimtas atsižvelgiant į nacionalinės asamblėjos, kuri buvo surengta balandžio pabaigoje ir kurią opozicija boikotavo, rekomendacijas. Ta pati asamblėja pasiūlė chuntos vadovui suteikti penkerių metų prezidento kadenciją, kuri gali būti pratęsta be balsavimo.

Po perversmų vykdytos represinės priemonės, teisminiai procesai ir daugelio asociacijų likvidavimas gerokai susilpnino Malio opoziciją.

Ne tik partijos, bet ir žiniasklaida

Gegužės 7 d. chunta, motyvuodama viešosios tvarkos sutrikdymo pavojumi, jau buvo sustabdžiusi visų politinių partijų veiklą – dėl šio draudimo ji užsitraukė opozicijos kritiką, o JT ekspertai paragino jį atšaukti.

Šis pilietinės erdvės suvaržymas vyksta valdžios institucijoms reikalaujant, kad šalis susivienytų ir palaikytų kariuomenę, kuri iš pradžių buvo įsipareigojusi iki 2024 m. kovo grąžinti valdžią civiliams, bet vėliau šį pažadą sulaužė.

Nuo 2012 m. Malį krečia džihadistų grupuočių, susijusių su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“, taip pat kitų nusikalstamų organizacijų vykdomas smurtas.

Baiminantis likvidavimo, neseniai susikūrė maždaug 100 partijų koalicija, reikalaujanti nutraukti chuntos valdymą iki 2025 m. gruodžio ir „sudaryti greito konstitucinės tvarkos atkūrimo tvarkaraštį“.

Gegužės pradžioje šis judėjimas surengė retą protesto prieš chuntą aktą – į demonstraciją sostinėje Bamake susirinko keli šimtai žmonių.

Chunta taip pat sustabdė Prancūzijos televizijos kanalo „TV5 Monde“ veiklą dėl reportažo apie gegužės 3 dieną vykusią demonstraciją, nes jam „trūko nešališkumo“, teigiama Malio ryšių reguliavimo institucijos sprendime.

„TV5 Monde“ ir anksčiau buvo patekęs į chuntos nemalonę, ji pernai trims mėnesiams buvo sustabdžiusi kanalo veiklą.

Kitos buvusios kolonizatorės Prancūzijos žiniasklaidos priemonės, įskaitant „France 24“ ir „Radio France Internationale“, buvo uždraustos visam laikui.