Šis triuškinantis sprendimas, kuris gali sužlugdyti M. Le Pen svajonę laimėti 2027 metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, pribloškė šalies valdančiuosius.

„Nepasiduosiu“, – partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) nariams ir šalininkams Vaubano (Vobano) aikštėje, iš kurios matyti spindintis Invalidų rūmų kupolas, sakė M. Le Pen.

Ji pasmerkė prieš jos partiją vykdomą „raganų medžioklę“, šalininkų miniai mojuojant Prancūzijos vėliavoms ir skanduojant  „Marine! Marine!“.

Jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) mitinge sakė, kad teismo sprendimu buvo siekiama „pašalinti ją iš varžybų dėl prezidento posto“.

29-erių J. Bardella pabrėžė, kad partija nenori „diskredituoti visų teisėjų“, tačiau apkaltinamasis nuosprendis Le Pen buvo „tiesioginis išpuolis prieš demokratiją ir žaizda milijonams patriotiškų prancūzų“.

Po to, kai 56-erių M. Le Pen pirmadienį buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento (EP) lėšų pasisavinimo, kraštutiniai dešinieji siekė pademonstruoti jėgą. Jai buvo skirta dalinė lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir uždrausta eiti viešąsias pareigas.

Jos šalininkai šį sprendimą pavadino politiškai motyvuotu, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tvirtino, kad Prancūzijos teismai yra nepriklausomi. M. Le Pen nuteisę teisėjai sulaukė grasinimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuosprendį M. Le Pen pavadino raganų medžiokle, kurią surengė „Europos kairieji, naudodamiesi teisine kova, kad nutildytų laisvą žodį ir cenzūruotų savo politinį oponentą“.

„Pavojinga partija“

Kai kurios kairiojo sparno jėgos ir centristų stovykla sekmadienį surengė protesto mitingus prieš kraštutinius dešiniuosius.

Buvęs ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) partijos „Atgimimas“ (Renaissance) suvažiavime šiauriniame darbininkų klasės Paryžiaus priemiestyje Sen Deni apkaltino kraštutinius dešiniuosius, kad jie „puola mūsų teisėjus, puola mūsų institucijas“.

„Vagiate, tai ir mokate“, – anksčiau sekmadienį sakydamas kalbą pareiškė G. Attalis.

Jis taip pat pasmerkė „precedento neturintį kišimąsi“ į Prancūzijos reikalus ir atkreipė dėmesį į tai, kad M. Le Pen remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bei Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Sen Deni priemiestyje vykusiame mitinge taip pat dalyvavo ministras pirmininkas Francois Bayrou (Fransua Bairu) ir buvęs premjeras Edouardas Philippe'as (Eduaras Filipas), kuris taip pat tikisi dalyvauti 2027-ųjų prezidento rinkimuose.

Kai kurie kairiojo sparno atstovai, įskaitant griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) narius, surengė atsakomąjį mitingą Respublikos aikštėje. Policijos šaltinio duomenimis, mitinge dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių.

LFI koordinatorius Manuelis Bompardas (Maniuelis Bomparas) teigė, kad kraštutiniai dešinieji parodė savo tikrąjį veidą po daugelį metų trukusių pastangų tapti pagrindine partija.

„Kraštutiniai dešinieji yra pavojinga partija, pavojinga demokratijai ir teisinei valstybei“, – pažymėjo jis.

Prancūzijoje stiprėja kraštutinių dešiniųjų judėjimas. Apklausos rodo, kad 56-erių M. Le Pen, jei ji dalyvautų rinkimuose, pirmautų pirmajame prezidento rinkimų ture.

„Paseksime Martino Lutherio Kingo pavyzdžiu“

Sekmadienį prieš mitingą M. Le Pen paragino savo šalininkus semtis įkvėpimo iš žymaus pilietinių teisių lyderio Martino Lutherio Kingo (Martino Liuterio Kingo), kovojusio už JAV afroamerikiečių pilietinių teises.

„Paseksime Martino Lutherio Kingo, kuris gynė pilietines teises, pavyzdžiu“, – vaizdo ryšiu sakė ji Florencijoje susirinkusiems Italijos kraštutinės dešiniosios partijos „Lega“ („Lyga“) nariams.

„Šiandien abejojama Prancūzijos žmonių pilietinėmis teisėmis“, – pridūrė ji.

M. Le Pen taip pat palygino save su Aleksejumi Navalnu, Rusijos opozicijos lyderiu, kuris 2024 metais mirė pataisos kolonijoje Arktyje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai buvo įkalintas prezidento Vladimiro Putino valdymo laikais.

2011-aisiais M. Le Pen iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano-Mari Le Peno) perėmė buvusį Nacionalinį frontą (FN) ir nuo to laiko siekė pagerinti jo įvaizdį. Jos tėvas, kuris mirė sausį, dažnai buvo kaltinamas rasistiniais ir antisemitiniais komentarais.

Šeštadienį paskelbta naujausia transliuotojo BFMTV užsakymu atlikta apklausa, parodė, kad ją palaiko iki 36 proc. gyventojų.

Tačiau dabar, pasak apžvalgininkų, M. Le Pen gresia pavojus, kad ilgametė pažanga bus sugriauta.

Analitikai teigia, kad M. Le Pen, norėdama išlaikyti savo rinkėjų paramą, bus priversta žaisti aukos korta.

FN yra didžiausia atskira partija parlamente ir gali apsunkinti F. Bayrou, kuris neturi daugumos žemuosiuose parlamento rūmuose, gyvenimą.

Paryžiaus apeliacinis teismas pareiškė, kad išnagrinės M. Le Pen bylą per tokį laikotarpį, kad ji galėtų dalyvauti rinkimuose, jei nuosprendis būtų panaikintas arba bausmė pakeista.