Tuo pat metu jis pavadino iš principo suprantamais argumentus, kad tik JAV ir Rusija negamina tokio pobūdžio ginklų.

„Tai tiesa, iš tiesų. Daugelis kitų valstybių – tikriausiai tokių yra apie dešimt – gamina tokius ginklus, o Rusija ir JAV pačios dvišaliu pagrindu save suvaržė. Dabar mūsų partneriai amerikiečiai turbūt mano, kad padėtis taip pasikeitė ir kad JAV reikia turėti tokių ginklų. Koks bus mūsų atsakymas? Paprastas – tokiu atveju mes irgi tai darysime“, – kalbėjo prezidentas.

Jis priminė, kad 2002 metais JAV vienašališkai pasitraukė iš  Priešraketinės gynybos sistemų apribojimo sutarties, kuri buvo vienas iš kertinių tarptautinio saugumo akmenų.

„Visgi jie nepasidrovėjo ramių ramiausiai iš jos pasitraukti, beje, be jokių konkrečių argumentų – tiesiog pasitraukė ir tiek. Dabar vėl tai vyksta, tačiau galvojama, kam būtų galima suversti kaltę dėl šio, mano požiūriu, neapgalvoto žingsnio“, – sakė V. Putinas.

Rusijos lyderis pažymėjo, jog JAV Kongresas Vašingtonui dar nepaskelbus apie ketinimą pasitraukti iš INF skyrė lėšų tokių raketų vystymui ir gamybai.

„Taigi, sprendimas priimtas seniai, tik patylomis. Jie galvojo, kad mes to nepastebėsime, kad tai – šių raketų vystymas – jau įtraukta į Pentagono biudžetą. Tiktai po to (JAV) paskelbė, kad pasitraukia“ iš INF sutarties, aiškino V. Putinas.

„Svarbiausias pasiteisinimas – kad mes kažką pažeidžiame. Tuo pačiu, kaip įprasta, nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl mūsų pažeidimų“, – pridūrė jis.

Savo komentarais prezidentas antrino Rusijos užsienio reikalų ministrui, kuris kiek anksčiau atmetė kaltinimus Maskvai kaip „nepagrįstus“.

Spalį JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) privertė tarptautinę bendruomenę sunerimti paskelbęs, kad Vašingtonas ketina pasitraukti iš INF sutarties ir pradėti plėsti savo branduolinį arsenalą, „kol žmonės atsikvošės“.

Visgi pirmadienį amerikiečių prezidentas pareiškė norintis susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) bei Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir aptarti su jais, kaip galima būtų „sustabdyti dideles ir nevaldomas ginklavimosi varžybas“.

Komentuodamas padėtį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog tyčia iškreipiami faktai, „siekiant užmaskuoti tikrąjį JAV pasitraukimo iš sutarties tikslą“.

Tuo metu Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas atskleidė, kad Maskva ruošiasi plėsti savo antžeminio strateginio branduolinio arsenalo pajėgumus.

„Vienas svarbiausių žalingų faktorių, sunkinančių tarptautinę padėtį, yra tai, kaip elgiasi JAV mėgindamos išsaugoti savo dominuojantį vaidmenį pasaulyje“, – pažymėjo jis Gynybos ministerijos išplatintuose komentaruose.

„Būtent šiems tikslams Vašingtonas ir jo sąjungininkai imasi išsamių koordinuotų priemonių, kurių tikslas – varžyti Rusiją ir diskredituoti jos vaidmenį tarptautiniuose reikaluose“, – pridūrė generolas.

Išsaugoti paktą „gali tik Rusija“

INF susitarimą 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Šia sutartimi buvo išspręsta krizė, kilusi SSRS nutaikius į Vakarų sostines balistinių raketų su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.

Kadangi INF sutartis yra JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos dvišalis susitarimas, jis nenumato kokių nors apribojimų kitoms karinėms galybėms, pavyzdžiui, Kinijai.

M. Pompeo per antradienį įvykusį susitikimą su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms nėra jokio pagrindo „ir toliau užleisti šį gyvybiškai svarbų karinį pranašumą“ savo varžovams.

Po to susitikimo NATO taip pat paskelbė, kad nuo Rusijos priklauso, ar bus išsaugotas INF susitarimas.

D. Trumpo administracija nepatenkinta Maskvos sprendimu dislokuoti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Novator 9M729“. Vašingtonas teigia, kad ši ginkluotė pažeidžia INF sutartį, kuria draudžiamos raketos, pajėgios nuskrieti 500–5 500 kilometrų.

Pasak NATO, šios branduolinį užtaisą galinčios nešti rusiškos raketos yra mobilios, sunkiai pastebimos ir galinčios netikėtai smogti Europos miestams, tad yra veiksnys, iš esmės keičiantis saugumo padėtį žemyne.

JAV Valstybės departamentas antradienį paskelbė, jog pateikė Maskvai „daugiau nei pakankama informacijos, kad Rusija galėtų esmingai užsiimti šiuo klausimu“.

Ši informacija apima raketų bandymų istorijos detales, taip pat raketų ir jų leidimo įrenginių vystymo ir gamybos bendrovių pavadinimus, patikslino Valstybės departamentas.

Vašingtono ir Maskvos santykiai taip pat labai įtempti dėl kaltinimų, kad Maskva kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

Abiejų valstybių nesutarimus sunkina faktas, kad Rusija palaiko Sirijos pilietiniame kare prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą, o Ukrainos konflikte – prorusiškus separatistus.