Pereiti į pagrindinį turinį

Maskva: ES neturi protingos alternatyvos rusiškai naftai ir dujoms

Rusijos energetikos ministrui Aleksandrui Novakui nedaro įspūdžio Europoje vykstančios diskusijos dėl galimo rusiškų dujų ir naftos importo draudimo.

Aleksandras Novakas
Aleksandras Novakas / Scanpix nuotr.

„Protingos alternatyvios šiems energijos ištekliams iš Rusijos praktiškai nėra. Turint omenyje Rusijos užimamą rinkos dalį, tampa akivaizdu, kad be rusiškų energijos resursų neįmanoma garantuoti Europos energetinio saugumo“, - rašė A. Novakas straipsnyje specializuotame žurnale „Energetičeskaja Politika“.

Pasak ministro, dar prireiks 5-10 metų, kol ES galės visiškai pakeisti rusišką naftą ir dujas. Nei JAV, nei OPEC šalys esą neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų gretai padėti europiečiams. „Todėl Europos pramonės likimas ir ES piliečių gerovė visiškai priklauso nuo ES lyderių priimamų sprendimų racionalumu“, - rašė A. Novakas. Kartu jis gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą už dujas mokėti rubliais.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarai paskelbė Maskvai sankcijas. Europa, be to, nori mažinti  priklausomybę nuo rusiškų dujų.

ES embargui rusiškai naftai ir dujoms įvesti prireiks ne vieno mėnesio

 Europos Sąjunga siekia išplėsti sankcijas Rusijai ir į jas įtraukti naftos ir dujų embargą, tačiau tokioms priemonėms prireiks „ne vieno mėnesio“, penktadienį AFP sakė Europos pareigūnai.

Praėjusią savaitę blokas paskelbė apie draudimą įvežti rusiškas anglis, taip žengdamas pirmą žingsnį link Rusijos energijos išteklių importo atsisakymo – t. y. to, kas Maskvai yra pagrindinis pajamų tvirta valiuta šaltinis.

Tačiau sankcijos anglims pradedamos taikyti tik nuo rugpjūčio vidurio, dėl jų Rusija kasmet neteks maždaug 8 mlrd. eurų iš pardavimų užsienyje.

Rusijos naftos ir dujų pardavimai į ES sudaro kur kas didesnę pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo ketvirčio milijardo iki milijardo eurų per dieną.

Maskvai tęsiant karą Ukrainoje ir aiškėjant žiauriems jos nusikaltimams, ES visuomenės ir politikų nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą.

Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, sakė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė už tai, kad būtų imtasi priemonių dėl Rusijos naftos.

Tačiau, pasak pareigūno, „priimti priemones dėl naftos reiškia nutraukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvas ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.

„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia bent kelių mėnesių“, – sakė jis.

Pasipiktinimas dėl karo

Didėjantis ES pasipiktinimas dėl karo nustumia į šalį abejones, kurių iki šiol turėjo nuo Rusijos naftos ir dujų priklausomos valstybės – didžiausia bloko ekonomika Vokietija, Italija, Graikija ir Austrija.

Kai kurios ES šalys, kaip antai Lietuva, jau paskelbė nacionalinius draudimus pirkti rusišką naftą ir dujas.

Vienas iš variantų, kaip greitai sustabdyti įplaukų, skiriamų Rusijos karui, judėjimą, galėtų būti apmokėjimas už energijos importą per depozitinę sąskaitą, kurios Maskva negalėtų paliesti, kol nebūtų pasiektas pokarinis susitarimas dėl kompensacijų.

Tačiau taip pat yra galvojama, kokių atsakomųjų veiksmų galėtų imtis Rusija – sumažinti tiekimą į Europą arba, kaip šią savaitę pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau parduoti į Aziją.

Bet kuriuo atveju aišku, kad Europos pramonė ir vartotojai turės vartoti mažiau naftos ir dujų – ekonomistai tai vadina paklausos mažinimu.

„Paklausos mažinimas turės įtakos kainų kilimui“, – sakė kitas ES pareigūnas, pakartodamas kelių bloko ministrų pastabas.

Jie pažymėjo, kad pagrindinės ES sąjungininkės dėl sankcijų – JAV – prieš mėnesį pačios uždraudusios Rusijos energijos išteklių importą, dabar neramiai laukia benzino kainų kilimo Amerikos vairuotojams.

„Negana to, jei Rusija parduos europiečių ignoruojamą naftą kitiems pirkėjams, sankcijos neveiks“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Europiečiai ir amerikiečiai siekia, kad sankcijų nesusilpnintų Kinija ir Indija.

Briuselis sako Pekinui ir Naujajam Deliui, kad ES būtų „sunku palankiai žiūrėti į  partnerius, kurie silpnina sankcijas“, sakė vienas ES diplomatas.

ES vienybė ir interesai

Tuo pat metu ES siekia išsaugoti 27 valstybių narių vienybę, kartu laviruodama tarp jautrių nacionalinių interesų energetikos srityje.

Tačiau ryžtas atsisakyti Rusijos energijos buvo akivaizdus per pastarąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Liuksemburge.

„Europos Sąjunga išleidžia šimtus milijonų eurų naftos importui iš Rusijos – tai neabejotinai prisideda prie šio karo finansavimo, – tame susitikime sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney. – Mūsų nuomone, turime nutraukti šį karo finansavimą, net jei dėl to kyla didelių iššūkių ir problemų, kurias ES turi spręsti bendrai“.

Po susitikimo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad „niekas neatmetama, įskaitant sankcijas dėl naftos ir dujų“, tačiau joks sprendimas dar nepriimtas.

Pasak J. Borrellio, 2021 metais ES Rusijai už naftą sumokėjo 74 mlrd. eurų, o už dujas – apie 18,5 mlrd. eurų, t. y. vidutiniškai 250 mln. eurų per dieną.

Kiti Europos šaltiniai, įskaitant Europos Parlamento narius, kalba, kad Rusijos iškastinio kuro importo vertė siekia iki 700 mln. eurų per dieną.

Skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, koks laikotarpis imamas, kokios yra sutartinės kainos, o kokios – neatidėliotinos rinkos kainos, taip pat ir nuo valiutų kursų.

Dėl energijos paklausos padidėjimo sušvelninus COVID-19 apribojimus, energijos kainos šoktelėjo dar iki karo Ukrainoje.

Tarptautinė energetikos agentūra nurodė, kad 2021 metais ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų, t. y. jos sudarė 45 proc. viso dujų importo.

Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad ES iš Rusijos gauna daugiau kaip ketvirtadalį importuojamos žaliavinės naftos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos kiekiai mažėjo.

 

 

Daugiau naujienų