Kitą savaitę Rusija ir Baltarusija surengs bendras karo pratybas "Vakarai 2013", bet tarp dviejų sąjungininkių jau kurį laiką vyksta kitokio pobūdžio konfliktas, apžvalgininkų pramintas kalio karu.

Nepalankus metas kariauti

Rusijos laikraštis "Komersant" rašo, kad šiuolaikinis tankas įveiktų atstumą nuo Maskvos iki Minsko maždaug per 10 valandų, o iki Kijevo – per 12–14 valandų. Aišku, važiuojant greitkeliu ir nesant jokio pasipriešinimo. Greitkelis į Kijevą jau dabar yra tokios būklės, tarsi juo reguliariai važinėtų sunkioji karo technika.

Tokie ginkluoto konflikto scenarijai atrodo fantastiniai, bet pastaruosius mėnesius Rusija su kaimynėmis kariauja kitokius karus – ekonominius. Santykiai su Baltarusija pašlijo itin nepalankiu metu, kai turi įvykti sąjunginės valstybės vyriausybės posėdis ir bendros karo pratybos.

Smūgis visai rinkai

Rugpjūčio 26 d. Minske buvo suimtas Rusijos trąšų milžinės "Uralkalij" generalinis direktorius Vladislavas Baumgertneris. Į Baltarusijos sostinę jis atvyko šios šalies premjero Michailo Miasnikovičiaus kvietimu, o už grotų atsidūrė po susitikimo su juo, kai atvyko į oro uostą ir ruošėsi skristi namo.

Baltarusijos vyriausybės vadovas su V.Baumgertneriu kalbėjosi apie Baltarusijos kalio kompanijos (BKK) likimą. Ši bendrovė, kurią įsteigė ir per kurią savo produkciją parduodavo Rusijos bei Baltarusijos trąšų gamintojai "Uralkalij" ir "Belaruskalij", iš esmės buvo kartelis, užėmęs 40 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos ir padėjęs užtikrinti aukštas produkcijos kainas.

Bet tiek vieni, tiek kiti partneriai neatsispirdavo pagundai parduoti trąšų ir kitais kanalais, apeinant BKK. Galiausiai liepos pabaigoje partnerių santykiai pateko į aklavietę, ir "Uralkalij" pasitraukė iš BKK. Tai buvo neregėtas smūgis visai pasaulio rinkai. Naftos rinkoje tai prilygtų stambiausios narės Saudo Arabijos pasitraukimui iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos.

Pasaulinė kalio trąšų rinka per vieną dieną prarado 20 mlrd. dolerių. Rusija prognozuoja, kad iki metų pabaigos kalio trąšos atpigs ketvirtadaliu – nuo 400 iki 300 dolerių už toną, o Baltarusija savo nuostolius įvertino 1,5 mlrd. dolerių ir 10 proc. viso šalies eksporto.

Baltarusijos prokurorai suėmė V.Baumgertnerį dviem mėnesiams ir apkaltino jį piktnaudžiavimu įgaliojimais. Jo veiksmai, tyrėjų teigimu, padarė Baltarusijai mažiausiai 100 mln. dolerių nuostolį.

Byla taip pat iškelta pagrindiniam "Uralkalij" savininkui Suleimanui Kerimovui, kuris yra ne tik stambus Rusijos oligarchas, bet ir Federacijos tarybos narys.

Pienas, nafta ir paskola

Tarp Rusijos ir Baltarusijos ir anksčiau būdavo ekonominių konfliktų – dėl dujų, pieno ar konditerijos. Bet juose dar nė karto nebuvo paimta įkaitų. Būtent šitaip Maskvoje vertinamas "Uralkalij" vadovo patupdymas į Valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatorių.

Maskva iš pradžių reagavo notomis ir gana švelniais pareiškimas apie "nepartnerišką" elgesį. Bet netrukus Rusijos vartotojų teisių tarnyba "Rospotrebnadzor" atrado pavojingų medžiagų importuojamuose baltarusiškuose pieno produktuose, o naftos bendrovė "Transneft" pradėjo remontuoti vamzdyną "Družba". Prisukus čiaupą, šiemet Baltarusija gaus 400 tūkst. tonų mažiau naftos.

Konfliktas pasiekė dar aukštesnį tašką praėjusį ketvirtadienį, kai po Maskvoje įvykusio Rusijos ir Baltarusijos vicepremjerų susitikimo Minskas išgirdo, kad vietoj planuotų 23 mln. tonų rusiškos naftos šiemet gali tegauti 18,5 mln. tonų. Rusijos premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius supažindino Baltarusijos kolegą Vladimirą Semašką ir su kitomis priemonėmis, kurių gali imtis Maskva: pradėti tyrimą dėl trečiųjų šalių produkcijos, kuri pateikiama kaip baltarusiška, imti ieškoti kaltininkų naftos produktų realizavimo schemose, kurios padarė nuostolių Rusijos biudžetui, ir galiausiai nesuteikti naujos paskolos, kurios skubiai reikia Baltarusijai.

Minskas laukia dar 440 mln. dolerių iš Eurazijos ekonominės bendrijos antikrizinio fondo, iš kurio nuo 2009 m. jau gavo 2,5 mlrd. dolerių.
A.Lukašenkos atkirtis

Atrodo, kad Baltarusijos vadovai kol kas ramūs ir dėl naftos, ir dėl pieno, ir dėl paskolos. Jie įsitikinę, kad žlugdyti dviejų sąjungininkių santykių nenorės pats Kremlius, kuris šiuo metu yra smarkiai susirūpinęs dėl padėties Sirijoje bei didėjančių problemų Rusijos ekonomikoje ir deda visas pastangas iki 2015 m. sausio 1 d. sukurti Eurazijos sąjungą su Baltarusija bei Kazachstanu.

"Todėl Aliaksandras Lukašenka užtikrintai atlaiko smūgį bei rengia Maskvai dar ir benzino skandalą, – rašė "Deutsche Welle" tinklalapio rusų kalba apžvalgininkė Natalija Makušina. – Gresiant naftos karui, Baltarusija nustojo tiekti į Sankt Peterburgo prekių biržą automobilių degalus, perdirbtus iš rusiškos naftos. Baltarusija taip pat neatmeta galimybės nutraukti naftos tranzitą į Europą, kaip dingstį nurodydama per jos teritoriją einančio naftotiekio "Družba" remonto darbus."

Kas pasiduos nervų kare?

Kai kurie Baltarusijos analitikai dviejų sąjungininkių konfliktą vadina nervų karu ir priduria, kad laikas tam  labai netinkamas, nes šį mėnesį buvo planuojamas Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės vyriausybės posėdis.

"Man sunku įsivaizduoti, kad po tokių įvykių Maskvoje pasirodytų Baltarusijos premjeras M.Miasnikovičius arba Dmitrijus Medvedevas atvažiuotų į Minską", – nacionaliniam Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC sakė Baltarusijos politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis.

"Be to, nepamirškime artėjančių pratybų "Vakarai 2013". Rugsėjo 20 d., kaip buvo paskelbta, bus aktyvioji pratybų fazė. Vykstant aktyviajai tokių stambių pratybų fazei paprastai dalyvauja dviejų šalių ginkluotųjų pajėgų vadai. Įsivaizduokime, kad politinio skandalo fone čia pasirodys Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas!" – ironizavo apžvalgininkas.

Jo kolega, Baltarusijos politikos analitikas Aliaksandras Klaskovskis įsitikinęs, kad Minskas gerai apskaičiavo galimus V.Baumgertnerio arešto padarinius ir sąmoningai eskaluoja konfliktą.

"Aišku, Rusijos vadovybei prestižo klausimas yra ištraukti iš kalėjimo V.Baumgertnerį. Ir, tikėtina, kad tam tikromis sąlygomis Baltarusija su tuo sutiks, klausimas tik – kokiomis sąlygomis. Manau, Baltarusijos vadovybės užduotis dabar yra primesti tokias derybas", – sakė analitikas.

"Manau, Baltarusija, kad ir turėdama mažesnį potencialą, tikisi, jog Maskva, kaip jau ne kartą buvo, prilaikys savo pyktį ir kuriame nors šio konflikto etape žengs atgal. Nes jai baisu prarasti paskutinę integracijos partnerę ir paskutinę strateginę sąjungininkę", – reziumavo A.Klaskovskis.