Dėl prastos to meto burnos higienos ir genetikos  G. Washingtono dantys ėmė byrėti, kai jam buvo maždaug 20 metų.

Kai tapo Amerikos prezidentu, jam buvo likęs vos vienas tikras dantis.

Per savo gyvenimą G. Washingtonas turėjo kelis dirbtinių dantų rinkinius, tačiau nė vienas jų nebuvo pagamintas iš medžio.

Pasak vienos mitinės teorijos, jo dantų protezai laikui bėgant nusidažė ir priminė medinius.

Pirmasis Amerikos prezidento dirbtinių dantų rinkinys buvo pagamintas iš dramblio kaulo ir prie likusio danties pritvirtintas viela.

Vėlesni jo dirbtinių dantų rinkiniai buvo pagaminti iš švino, aukso ir žalvarinių varžtų.

Kai kurie jo dantų protezų rinkiniai buvo pagaminti iš tikrų žmogaus dantų, ir yra įrodymų, kad juos jis gaudavo iš savo vergų.

Vienoje iš G. Washingtono sąskaitų knygų yra įrašas, kuriame išsamiai aprašoma, kaip jis „už 122 šilingus iš negrų įsigijo devynis dantis“.

Kadangi jis sumokėjo už dantis, galima daryti prielaidą, kad jie buvo skirti arba jam pačiam, arba kam nors iš jo šeimos narių.

Nors G. Washingtonas sumokėjo už dantis, tai nereiškia, kad vergai savo noru sutiko juos jam atiduoti.

Yra žinoma, kad Nepriklausomybės karo metu G. Washingtonas  pasinaudojo prancūzų odontologo paslaugomis.

1781 m. iš britų okupuoto Niujorko pabėgo ir per netoliese esančias amerikiečių linijas prasiveržė žymus odontologas daktaras Jeanas-Pierre’as Le Mayeuras.

J. P. Le Mayeuras teikė odontologines paslaugas daugeliui aukštas pareigas užimančių britų karininkų.

Prancūzijoje gimęs J. P. Le Mayeuras, pasibjaurėjęs vieno britų karininko išsakytais įžeidžiančiais komentarais apie prancūzų ir amerikiečių aljansą, nusprendė išvykti į Ameriką.

Joje susipažino su prezidentu G. Washingtonu. Jie ne tik tapo artimais bičiuliais, prezidentui dėl prastos dantų sveikatos buvo patogu naudotis ir odontologo paslaugomis.