Rinkimų favoritu laikomas kairysis politikas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras).

Daugiau nei 20 procentų rinkimų apklausose pirmaujantis aštrialiežuvis, kaip „AMLO“ žinomas politikas sėkmingai pasinaudojo rinkėjų įniršiu dėl šalyje nesibaigiančių korupcijos skandalų ir siaubingo smurto, pernai nulėmusio 25 tūkst. žūčių.

Pirmas į savo rinkimų stotį balsuoti atvykęs A. M. Lopezas Obradoras balsavimą pavadino istoriniu.

„Mes atstovaujame tikrų pokyčių galimybei“, – šimtams žurnalistų sakė politikas.

„Mums pavyks pasiekti taikios transformacijos be smurto. Vyks tvarkingi, bet gilūs pokyčiai, nes mes pašalinsime pagrindinę Meksikos problemą – korupciją“, – pridūrė jis.

Maždaug šimtmetį Meksiką valdžiusios dvi partijos yra įkyrėjusios rinkėjams – tai valdančioji Institucinė revoliucinė partija (PRI) ir konservatyvi Nacionalinio veiksmo partija.

64-ių A. M. Lopezas Obradoras abi šias partijas vadina „galios mafija“, o toks pareiškimas atitiko tai, kas sukosi daugelio rinkėjų galvose.

Didžiulę žmonių minią netoli politiko rinkimų stoties stebėjęs 82-ių Salvadoras Sanchezas (Salvadoras Sančesas) sakė, kad jo šalis yra ties lūžio tašku.

„Visi nori jį matyti. Jis mūsų naujasis prezidentas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyras.

„Pagaliau vyksta pokyčiai. Pirmą kartą istorija bus rašoma skurstančiųjų pusėje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto meksikiečiai yra smarkiai susiskaldę dėl tris kartus prezidento rinkimuose dalyvavusio politiko.

56-ių Gustavo Felixas (Gustavas Feliksas) tvirtino besitikintis, kad A. M. Lopezo Obradoro partijos „Morena“ vadovaujama koalicija neiškovos daugumos Meksikos parlamente.

„Jeigu jie tai padarys, gyvensime diktatūroje“, – kalbėjo jis.

„Politikos posūkis“

Visuomenės apklausų bendrovė „Oraculus“ prognozuoja, kad A. M. Lopezas Obradoras rinkimuose surinks 48,1 proc. balsų, o už artimiausią jo konkurentą, buvusį Kongreso pirmininką Ricardo Anayą (Rikardą Anają) balsuos 26,1 proc. rinkėjų.

Anot prognozių, valdančiosios PRI atstovas, buvęs finansų ministras Jose Antonio Meade (Chosė Antonijus Meadis) gaus 20,8 proc. balsų, o nepriklausomas kandidatas Jaime Rodriguezas Calderonas (Chaimė Rodrigesas Kalderonas) – 5 procentus.

A. M. Lopezo Obradoro koalicija yra labai arti to, kad Kongrese iškovotų absoliučią daugumą ir šešis iš devynių gubernatorių postų. Tai žymėtų didžiulį posūkį Meksikos politikoje ir faktinį perversmą.

Partija „Morena“ susikūrė prieš šešerius metus. Ši politinė jėga kilo iš judėjimo, susibūrusio palaikyti A. M. Lopezą Obradorą prezidento rinkimuose 2012 metais.

„Turime atvirai kairįjį ekonominį nacionalistą, kuris yra iš naujos partijos, partijos, kuri net nebuvo paskutiniuose (nacionaliniuose) rinkimuose, kuri ketina iškovoti valdžią ne tik Prezidentūroje, bet ir Kongrese“, – sakė politikos ekspertas Duncanas Woodas (Dankanas Vudas).

„Stebime Meksikos politikos posūkį“, – pridūrė jis.

Pykčiai su verslu

A. M. Lopezas Obradoras kampanijos metu riejosi su Meksikos verslo bendruomene, kai kuriems kritikams perspėjant, kad jis sieks į Venesuelą panašaus socialistinio valdymo, galinčio nuskandinti antrą pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomiką.

Siekdamas sumažinti įtampą, politikas įdarbino verslą palaikančius patarėjus. Jis taip pat atsiėmė daugiausiai prieštarų sulaukusius pasiūlymus, tarp jų – atšaukti prezidento Enrique Pena Nieto (Enrikės Penja Njeto) inicijuotą energetikos reformą. Pagal ją buvo privatizuotas naftos sektorius.

Rinkimų favoritas taip pat žadėjo mažiau skandalingus pokyčius šalyje, kur daugiau nei 40 proc. žmonių gyvena skurde. Pavyzdžiui, jis tvirtino ketinantis rūpintis skurstančiaisiais ir darbininkų klase.

Naujasis Meksikos prezidentas susidurs su daugybe iššūkių. Jam teks atgaivinti blankią ekonomiką ir gerinti pastaraisiais metais suprastėjusius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Sekmadienį prasidėjusiuose rinkimuose turėtų būti išrinkti žmonės į daugiau kaip 18 tūkst. federalinių, valstijų ir vietos valdžios postų – tai didžiausi rinkimai per šalies istoriją.

Jie taip pat skatino gausybę smurto: iki rinkimų dienos buvo nužudyti 145 politikai.

Preliminarūs balsavimo rezultatai turėtų paaiškėti maždaug 11 val vakaro vietos (apie 7 ryto Lietuvos) laiku.