Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras), save vadinantis kovotoju su kyšininkavimu, sako, kad viešos konsultacijos sustiprins dalyvaujamąją demokratiją, tačiau kritikai tai vertina labiau kaip politinį triuką.

Kad plebiscito rezultatas būtų įpareigojantis, jame turi sudalyvauti bent 37,4 mln. žmonių – 40 proc. rinkėjų, tačiau didelė dalis balso teisę turinčių gyventojų neatrodo entuziastingai nusiteikę ateiti prie balsadėžių.

Nors siūlymui dėl buvusių prezidentų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn gali pritarti iki 90 proc. balsus atiduosiančių žmonių, bus sunku pasiekti bent 30 proc. rinkėjų aktyvumą, sako viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Mitofsky“ direktorius Roy Camposas (Rojus Kamposas).

Rosario Gomezas (Rosarijus Gomesas) sakė planuojantis ateiti į vieną iš 57 tūkst. balsavimo vietų, įrengtų rinkimų instituto. Palyginimui, per birželį vykusius įstatymų leidėjų ir vietos valdžios rinkimus jų buvo įrengta daugiau kaip 160 tūkst.

„Pats metas tiems vagims sumokėti!“ – pareiškė 52-ejų pardavėjas.

„Politinis cirkas“

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti sausį, Meksika užėmė 124-ą iš 180 vietų.

Visgi buvę prezidentai Meksikoje gali būti teisiami kaip bet kuris kitas pilietis, todėl kritikai tvirtina, kad sekmadienio balsavimas yra nereikalingas.

„Laukiant konsultacijos rezultatų, teisingumas tampa politiniu cirku“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ regiono direktorius Jose Miguelis Vivanco (Chosė Migelis Vivankas).

Buvęs Nacionalinio rinkimų instituto prezidentas Luisas Carlosas Ugalde (Luisas Karlosas

Ugaldė) teigė, kad jei prokuratūra turi įrodymų prieš buvusius prezidentus, nebūtina, kad „žmonės jums pasakytų „taip“ arba „ne“.

Nors balsavimas buvo A. M. Lopezo Obradoro sumanymas, jis atmetė galimybę balsuoti pačiam, nes nenori, kad „korumpuotas ir veidmainiškas konservatyvumas“ apkaltintų jį kerštingumu.

A. M. Lopezo Obradoro pasiūlytame referendumo klausime buvo įvardyti penki jo gyvi tebesantys pirmtakai: Carlosas Salinasas (Karlosas Salinasas), Ernesto Zedillo (Ernestas Sediljas), Vicente Foxas (Visentė Foksas), Felipe Calderonas (Felipė Kalderonas) ir Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njeta). Jie šaliai vadovavo nuo 1988 iki 2018 metų.

Dabartinis prezidentas apkaltino juos vadovavus „pertekliniam turto sutelkimui, didžiuliams iždo nuostoliams, valstybės turto privatizavimui ir plačiai paplitusiai korupcijai“ ir sulaukė piktų paneigimų.

Galiausiai Aukščiausiasis Teismas pakoregavo referendumo klausimą į aptakesnį variantą.

„Jis nėra labai nuostabus. Net teisininkai jo nesupranta“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikė Paula Sofia Vazquez (Paula Sofija Vaskes).

„Paskutinis lašas“

Balsalapiuose atsidūręs klausimas skamba taip: „Sutinkate ar ne, kad atitinkami veiksmai būtų vykdomi laikantis konstitucinės ir teisinės tvarkos, siekiant išaiškinti politinių veikėjų ankstesniais metais priimtus politinius sprendimus, siekiant užtikrinti teisingumą ir galimų aukų teises?“

Nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, A. M. Lopezas Obradoras vadovavo virtinei referendumų prieštaringais klausimais, įskaitant jo „Maya Train“ geležinkelio projektą ir iš dalies užbaigto Meksiko oro uosto statybų atšaukimą.

18 val. vietos (pirmadienį 2 val. Lietuvos) laiku užsibaigsiančio balsavimo rezultatų laukiama po 2–3 parų.

Rinkėjo Omaro Garcios (Omaro Garsijos) teigimu, klausti žmonių nuomonės yra teisinga Meksiko pozicija, net jei plebiscito rezultatai nėra įpareigojantys.

„Tai skatina nutraukti nebaudžiamumą“, – sakė O. Garcia.

Tačiau 59-erių vadybininkė Monica Ortiz-Monasterio (Monika Ortis-Monasterijo) sakė neplanuojanti balsuoti ir mananti, kad „paskutinis lašas yra klausti, ar dėl nusikaltimų [žmones] reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar palikti nenubaustus“.