Talibanui itin sparčiai perėmus kontrolę Afganistane, kai iš šalies buvo išvestos NATO pajėgos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) sakė: „Akivaizdu, kad šis tarptautinės bendrijos įsitraukimas nebuvo sėkmingas. Tai didžiausia nesėkmė, patirta NATO nuo jos įkūrimo, ir dabar stebime epochos virsmą.“

Tuo metu pati A. Merkel anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimą trauktis iš Afganistano iš dalies nulėmė vidaus politikos priežastys, nurodė šaltiniai jos partijoje.

Per CDU ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – vadovybės posėdį A. Merkel sakė, kad NATO sprendimas išvesti beveik du dešimtmečius Afganistane dislokuotas pajėgas „visų pirma buvo priimtas amerikiečių“ ir kad tai iš dalies nulėmė „vidaus politikos priežastys“.

„Visuomet sakydavome, jog jeigu lieka amerikiečiai – mes irgi liksime“, – posėdžio dalyviai citavo kanclerės žodžius.

„Karių išvedimas sužadino domino efektą“, kurio kulminacija tapo staigus Talibano sugrįžimas į valdžią, pridūrė A. Merkel.

„Daugeliui stiprinusių pažangą ir laisvę – ypač moterų – šie įvykiai yra skaudūs“, – pabrėžė ji.

Pasak A. Merkel, dabar turi būti stengiamasi evakuoti Vokietijos piliečius ir visus afganistaniečius, bendradarbiavusius su vokiečiais arba patiriančius Talibano pavojų.

Berlyno duomenimis, iš Afganistano reikėtų evakuoti apie 2,5 tūkst. šios šalies piliečių, bendradarbiavusių su Vokietijos pajėgomis arba dirbusių šios šalies ambasadoje, taip pat jų šeimų narių.

Dar apie 2 tūkst. afganistaniečių, įskaitant žmogaus teisių aktyvistus ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, taip pat reikėtų išgabenti iš šalies. Jeigu būtų įtraukti jų šeimų nariai, šis skaičius išaugtų iki 10 tūkst.

Tačiau daugybė kitų žmonių taip pat gali mėginti išvykti iš Afganistano, sakė A. Merkel.

„Privalome daryti viską, ką galime, kad padėtume kaimyninėms šalims palaikyti pabėgėlius“, – kanclerės pasisakymą citavo šaltiniai.