„Visiškai neteisinga, ką sako kai kurios šalys: „Apskritai kalbant, mes pas save nepageidaujame musulmonų“, – A. Merkel sakė Vokietijos visuomeninei televizijai ARD.

Ji išsakė palaikymą migrantų kvotų sistemai ir aiškino, kad „kiekvienas turi atlikti savo pareigą“ ir kad „turi būti rastas bendras sprendimas“.

Bendra Europos migracijos politika – itin prieštaringai vertinamas klausimas. Jis bus svarstomas per ateinantį mėnesį vyksiantį ES viršūnių susitikimą, o Bendrijos rytinės narės – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – atsisako priimti pabėgėlių pagal viso bloko masto kvotų sistemą, palaikomą Berlyno.

Slovakijos prezidentas Robertas Fico (Robertas Ficas) pažadėjo, kad „niekada neatveš nei vieno musulmono“ į savo šalį.

2015 metais Vokietija priėmė apie milijoną prieglobsčio prašytojų, daugiausiai iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Prognozuojama, kad per šiuos metus į šalį atvyks dar iki 300 tūkst. žmonių, sekmadienį nurodė Federalinis migrantų ir pabėgėlių biuras (BAMF).

Pernai rugsėjį A. Merkel priimtas sprendimas atverti duris prieglobsčio ieškotojams daugelio ES šalių, ypač rytinių narių, laikomas kvietimu tolesnei masinei migracijai.

Vokietija tvirtai remia raginimą įvesti kvotas, pagal kurias būtų dalijami Bendriją pasiekiantys atvykėliai.

Lenkija: Vokietija neteisi

Interviu valstybiniam radijui Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis) sakė, kad tokios šalys kaip Lenkija, atsisakančios priimti pabėgėlius pagal naują migrantų paskirstymo Europos Sąjungoje kvotų sistemą, aktyviai palaikomą Berlyno, paiso savo piliečių nuomonės.

Taip K. Szymanskis sureagavo į A. Merkel išsakytą kritiką ES narėms Vidurio ir Rytų Europoje, kurios atsisako dalytis pabėgėlių našta.

„Manau, tai yra žalinga Europai ir kursto didelio masto pasipriešinimą“, – sakė ministras ir pridūrė, jog tokios nuotaikos nėra svetimos ir Vakarų Europai, kur žmonės jaučiasi „vis mažiau saugūs“.

Pasak K. Szymanskio, pabėgėlių kvotų nustatymas ES valstybėms atima iš jų teisę pačioms priimti sprendimus nacionalinės politikos srityje ir kelia grėsmę Europos integracijai.

Pernai Lenkija įsipareigojo priimti 10 tūkst. pabėgėlių, tačiau po teroro išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje pakeitė poziciją, argumentuodama saugumo sumetimais.