Ji tai pareiškė pagrindinei Europos ekonomikai patyrus didžiausią visų laikų kibernetinį antpuolį.

A.Merkel sakė nežinanti, kas surengė ataką, per kurią be interneto liko beveik milijonas „Deutsche Telekom“ klientų, tačiau pridūrė: „Tokios kibernetinės atakos – ar hibridiniai konfliktai, kaip jie vadinami Rusijos doktrinoje, – dabar yra kasdienio gyvenimo dalis ir mes privalome išmokti su jomis dorotis.“

„Turime informuoti žmones, aiškiai reikšti mūsų politinius įsitikinimus“, – sakė kanclerė ir paragino visuomenę „nesileisti būti suerzinamai“ tokių piktavališkų operacijų.

„Jūs tiesiog turite žinoti, kad toks dalykas yra, ir išmokti su juo gyventi“, – kalbėjo A.Merkel žurnalistams.

Kanclerė lapkričio pradžioje sakė, kad Rusija gali bandyti kibernetinėmis atakomis arba dezinformacijos kampanijomis paveikti Vokietijos visuotinius rinkimus, vyksiančius 2017 metų rudenį.

Šį perspėjimą antradienį pakartojo Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas.

„Europa ir ypač Vokietija yra šių trikdymų centre“, – dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė Bruno Kahlis (Brunas Kalis).

Pasak jo, esama požymių, kad „kibernetinės atakos vyksta be jokio tikslo, išskyrus siekį pasėti politinį netikrumą“.

„Organizuotas nusikalstamumas“

Praėjusį sekmadienį programišiai buvo nutraukę ar sutrikdę prieigą prie interneto maždaug 900 tūkst. „Deutsche Telekom“ klientų.

„Mums greitai tapo aišku, jog tai buvo kibernetinė ataka“, – sakė Vokietijos federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) vadovas Arne Schoenbohmas (Arnė Šenbomas) regioninių laikraščių grupei „Funke“.

„Tai yra organizuotas nusikalstamumas“, – kalbėjo pareigūnas ir pridūrė, kad įsilaužėliai greičiausiai pasinaudojo žalingąja programa „Mirai“, kuri perima išmaniųjų įrenginių kontrolę ir neleidžia jiems prisijungti prie pagrindinio tinklo.

Šis išpuolis galėjo sukelti kur kas didesnę sumaištį, pažymėjo A.Schoenbohmas dienraščiui „Die Welt“.

„Šįkart mums pasisekė – įsilaužimas gerai nepavyko“, – kalbėjo jis.

Dienraštis „Tagesspiegel“, cituodamas neįvardintus šaltinius, susiejo sekmadienio incidentą su Rusija.

„Mirai“ sukūrė Rusijos programišių grupė „Sofacy“, kuri surengė kibernetinę ataką Vokietijos parlamente 2015 metais, rašo laikraštis.

Jis priduria, kad ataka prieš „Deutsche Telekom“ gali būti pasirengimas kitam didesniam išpuoliui, kuris gali būti surengtas ateinančių metų liepą, kai Vokietijoje vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.

Pasikartojančios atakos

Rusija yra kaltinama dėl kelių didelio masto kibernetinių atakų. Praėjusį mėnesį Vašingtonas oficialiai apkaltino Maskvą, kad ši bandė „kištis“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, surengdama kibernetinius išpuolius prieš šalies politines institucijas.

Vokietijai ruošiantis kitą rugsėjį vyksiantiems visuotiniams rinkimams,  aukščiausio rango politikai reiškia nuogąstavimus, kad šalis gali tapti panašių operacijų taikiniu.

Pastaraisiais metais prieš Vokietiją buvo surengta virtinė kibernetinių atakų. Rugsėjį kelios politinės partijos gavo elektroninius laiškus, neva siųstus iš NATO būstinės, tačiau juose buvo nuorodos, kurias spragtelėjus gavėjo kompiuteryje slapta įsidiegdavo šnipinėjimo programa.

Vokietijos žiniasklaida, cituodama neįvardintus saugumo ekspertus, paskelbė, kad ataką įvykdė Rusijos valdžios remiami programišiai.

2015 metais programišiai atakavo Vokietijos žemuosius parlamento rūmus. Vėliau saugumo tarnybos dėl šios atakos taip pat apkaltino Rusiją.

Dėl dažnėjančių tokio pobūdžio atakų Vokietijos gynybos ministerija šiais metais įkūrė Kibernetinio saugumo departamentą.