Tokį pažadą ji davė Vokietijos sostinės zoologijos sode, kartu su Kinijos prezidento Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) pristatydama dvi didžiąsias pandas, kurias Kinija išnuomojo Vokietijai.

„Manau, kad šios dienos įvykis simbolizuoja santykius tarp mūsų dviejų šalių“, – sakė A.Merkel per iškilmingą ceremoniją, per kurią pandos Meng Meng ir Jiao Qingas (Dziao Čingas) buvo pristatyti visuomenei.

„Bus daroma viskas, kad jie jaustųsi patogiai“ savo naujuose namuose, pridūrė ji.

„Daugelį mano zoologijos sodo draugų pandų karštligė yra apėmusi“ nuo tada, kai buvo patvirtinta, kad Kinija į Berlyną atsiųs šių retų gyvūnų, pridūrė ji.

„Pandų diplomatija“ garsėjanti Kinija savo nacionaline vertybe laikomų gyvūnų yra paskolinusi tik kiek daugiau nei dešimčiai šalių, su kuriomis palaiko artimus ryšius.

Eksporto milžinės Vokietija ir Kinija puoselėja vis artimesnius ekonominius ryšius, pastaraisiais metais šalys ėmėsi laisvos prekybos iniciatyvos, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) nusprendus išvesti JAV iš rinkos liberalizavimo kurso ir laikytis savo garsiosios „Amerika -svarbiausia“ politikos.

Anksčiau Kinija Vokietijai jau buvo davusi tris pandas. Paskutinė iš jų, 34 metų patinas Bao Bao, 2012 metais nugaišo Berlyno zoologijos sode, tapęs ilgiausiai nelaisvėje išgyvenusiu pandos patinu.

Už pandų nuomą 15 metų terminui Berlyno zoologijos sodas sumokės 15 mln. JAV dolerių (13,4 mln. eurų), kurių didžioji dalis bus skirta Kinijos pandų išsaugojimo ir veisimo programai.

Xi Jinpingas pabrėžė, kad trys paskutinės pandos, kurios gyveno Berlyno pagrindiniame zoologijos sode, „suteikė vokiečiams daug džiaugsmo ir gražių prisiminimų“.

„Tikiuosi, kad ši naujoji pandų pora ne tik čia greitai įsikurs, bet atsives jauniklį, kuris berlyniečiams atneš laimės ir džiaugsmo“, – sakė Kinijos lyderis.

Kinijos lyderis neužmiršo ir pagrindinės pandų užduoties.

„Tikiuosi, kad Meng Meng ir Jiao Qingas suartins mūsų šalis ir taps mūsų tautų draugystės ambasadoriais“, – pridūrė jis.