„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) yra vienas iškiliausių Silicio slėnio veikėjų, raginančių kurti metavisatą, trinančią ribą tarp realaus ir skaitmeninio pasaulių.

Pavyzdžiui, ši technologija gali leisti pasijusti, tarsi akis į akį bendrautum su toli esančiu draugu, užsidėjus virtualiosios realybės akinius.

„Metavisata turi potencialo padėti atverti naujų kūrybinių, socialinių ir ekonominių galimybių. Ir europiečiai tai formuos nuo pat pradžių“, – sakoma „Facebook“ tinklaraščio pranešime.

„Šiandien skelbiame planą per ateinančius penkerius metus įkurti 10 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų Europos Sąjungoje“, – nurodė bendrovė.

Tarp žmonių, planuojamų nusamdyti Europoje, bus „itin specializuotų inžinierių“, bet bendrovė pateikė nedaug išsamesnių detalių apie naująją „Metaverse“ komandą.

„ES pasižymi virtine privalumų, kad taptų puikia vieta investuoti technologijų bendrovėms – didelę vartotojų rinką, aukščiausios klasės universitetų ir, svarbiausia, aukščiausios kokybės talentų“, – paaiškino „Facebook“.

Priemonė dėmesiui nukreipti?

Šis pranešimas buvo paskelbtas „Facebook“ stengiantis suvaldyti padarinius, kilus vienam dideliam skandalui, neseniai įvykus dideliam socialinio tinklo ryšio sutrikimui, taip pat skambant raginimams užtikrinti didžiulę įtaką visuomenėms darančios platformos griežtesnę priežiūrą.

Pastarąjį mėnesį bendrovė sulaukė kritikos bangos, kai buvusi jos darbuotoja Frances Haugen (Fransis Haugen) nutekino vidaus tyrimo medžiagą, rodančią, jog „Facebook“ buvo žinoma, jog jos paslaugos gali neigiamai paveikti jaunų žmonių psichiką.

Dienraštis „The Washington Post“ praeitą mėnesį kėlė prielaidą, kad padidėjęs „Facebook“ dėmesys metavisatos projektui yra „dalis platesnių pastangų reabilituoti bendrovės reputaciją sprendimus priimančiųjų akyse ir iš naujo nustatyti „Facebook“ poziciją formuojant naujos interneto technologijų bangos reguliavimą“.

Tačiau M. Zuckerbergas atrodo esantis nuoširdus metavisatos technologijų įsigalėjimo šauklys. Liepą jis prognozavo, kad „Facebook“ per ateinančius penkerius metus iš „pirmiausiai socialinių tinklų bendrovės“ taps „metavisatos bendrove“.

2014 metais „Facebook“ už 2 mlrd. dolerių įsigijo VR įrangos gamintoją „Oculus“ ir nuo to laiko plėtoja projektą „Horizon“ – skaitmeninę erdvę, kurioje žmonės gali bendrauti naudodamiesi virtualiosios realybės technologijomis.

Rugpjūtį bendrovė pristatė sistemą „Horizon Workrooms“, leidžiančią bendradarbiams, dėvintiems VR prietaisus, rengti posėdžius virtualioje patalpoje, kurioje jie visi vaizduojami kaip trimačiai animaciniai personažai.

Blunkanti riba

Anot metavisatos entuziastų, internetas jau pradeda trinti ribą tarp virtualios ir „tikros“ patirties.

Popmuzikos žvaigždės, pavyzdžiui Ariana Grande (Ariana Grandė) ir reperis Travisas Scottas (Trevisas Skotas), rengė koncertus daugybei žiūrovų, stebėjusių jų pasirodymus iš namų per populiaraus kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ platformą.

Kita interneto platforma „Decentraland“, daugelio laikoma metavisatos koncepcijos pirmtake, jau dabar suteikia galimybę įsidarbinti krupjė jos virtualiame kazino.

„Metavisata nepriklausys kuriai nors vienai bendrovei ir nebus jos valdoma. Kaip ir interneto, jos pagrindinė ypatybė bus atvirumas ir tarpusavio sąveika“, – sakoma „Facebook“ tinklaraščio pranešime.

„Facebook“ – ne vienintelė bendrovė, investuojanti milijonus vystyti technologiją, galinčią atverti kelią sukurti visiškai funkcionuojančią metavisatą.

„Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ anksčiau šiais metais paskelbė pritraukusi 1 mlrd. dolerių naujų investicijų ir nurodė, kad dalis šių lėšų bus nukreipta bendrovės kuriamam metavisatos projektui vystyti.