Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Lenkijos lyderiai netinkamu pavadino ES naudojamą finansinį šantažą, siekiant įgyvendinti migrantų perskirstymo po Bendrijos šalis planus.

ES šantažas

Praha, Bratislava, Varšuva ir Budapeštas seniai priešinasi migrantų priėmimui ir pasisakė prieš tai, kad ES lėšos ateityje būtų skirstomos atsižvelgiant į priimtų pabėgėlių skaičių. Būtent finansinėmis sankcijomis migrantų nepriimančioms šalims grasina Briuselis.

"Niekada nesutiksime su šantažu ir diktatu", – piktinosi Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydło, per Vidurio Europos lyderių susitikimą.

Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka taip pat pabrėžė, kad visos keturios Vidurio Europos valstybės "prieštarauja tam, kad ginčai dėl migrantų būtų susieti su Europos fondais".

"Tai yra ES šantažas, ir mes atmetame jį Slovakijos vyriausybės vardu", – pridūrė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Finansinė sankcijos

Briuselis nori, jog ES narės iki rugsėjo priimtų 160 tūkst. Sirijos ir kitų šalių migrantų, šiuo metu esančių Graikijoje ir Italijoje, kurios atsidūrė pačiame migrantų srauto fronte.

Kol kas tik kiek daugiau nei 13 tūkst. migrantų buvo perkelta – šis darbas vyksta labai sunkiai, tam priešinasi Vidurio Europos šalys, nesutinkančios įsileisti musulmonų.

Šį mėnesį Briuselis perspėjo, kad nesugebėsiančios nešti savo dalį migrantų priėmimo naštos šalys gali būti baudžiamos finansiškai.

Pabėgėlių paskirstymo schemą ES pradėjo įgyvendinti 2015 m. rugsėjį, kad būtų išspręsta migrantų, užplūdusių Senąjį žemyną, problema. Vien 2015 m. į Europą atvyko daugiau kaip 1,1 mln. žmonių, daugiausia iš Sirijos. Didžioji dalis jų įsikūrė Vokietijoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigė, kad Budapeštas yra pasirengęs migrantus įkurdinti stovyklose palei šalies pietinę sieną su Serbija, nors tokį planą išpeikė žmogaus teisių gynimo grupės ir Jungtinės Tautos.

"Nuo šiol Vengrija pasirengusi reaguoti net jeigu neveiks ES ir Turkijos susitarimas. Mes įstengsime sulaikyti bet kokią migrantų bangą prie Serbijos ir Vengrijos sienos", – tikino jis.

Vengrija neseniai paskelbė, kad baigė statyti išmaniąją sieną pasienyje su Serbija. Statinio tikslas – sustabdyti nevaldomą migrantų srautą į ES. Pasak vengrų pareigūnų, naujoji tvora yra su naktinėmis kameromis ir šilumos bei judėjimo jutikliais.

2015 m. daugiau kaip 400 tūkst. migrantų keliavo per Vengriją – Šengeno zonos pasienį – Šiaurės Europos link. Vengrijos pareigūnai džiaugiasi, kad naujoji siena leido reikšmingai sumažinti jos pažeidėjų skaičių.

Skirtingi greičiai

Vidurio Europos valstybės priešinasi ir vadinamajai skirtingų greičių Europos idėjai. Lenkijos premjerė B.Szydło teigė, kad tai atneš chaosą į ES.

"ES reikia keistis, sutvarkyti tai, kas neveikia optimaliai, bet mes to nepasieksime skirtingais greičiais. Užuot sutvarkę šį projektą, mes jį išardysime", – įspėjo ji.

Remiantis skirtingų greičių idėja, ES priklausančios valstybės galėtų pasirinkti, kuriais narystės privalumais norėtų naudotis labiau, o kuriais mažiau ir tarsi susidaryti savo ES krepšelį.

Tokiu būdu vienos valstybės galėtų labiau integruotis vidaus rinkos, kitos – pinigų politikos, trečios – karinio bendradarbiavimo srityje.

Tačiau valdančiajai partijai "Įstatymas ir teisingumas" priklausanti B.Szydło teigė, kad skirtingų greičių Europa "į mūsų bendradarbiavimą įneštų dar daugiau netikrumo ir chaoso".

"Tai paskata kurti pogrupius, neįtraukti, atsisakyti bendrų sprendimų. Tai gali atrodyti patrauklu kai kurioms narėms, bet ne ES kaip visumai", – aiškino ji.

Skirtingų greičių ES planą palaiko išsivysčiusios ES narės iš Vakarų Europos – Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir kt. Lenkija, kuri atrodo pasirengusi perimti Didžiosios Britanijos, kaip labiausiai užsispyrusios narės, vaidmenį, prieštarauja idėjai.

Nepasitenkinimą idėja išreiškė ir Graikija, nukentėjusi nuo finansų krizės ir griežtų sąlygų, kurias jai įvedė devyniolika euro zonos valstybių bei kiti tarptautiniai kreditoriai.

"Tai ne mūsų Europa, – sakė premjeras Alexis Tsipras. – Norime pakeisti šitą Europą, norime tarti "ne" baimės, nedarbo ir skurdo Europai ir ištarti "taip" mūsų socialiniais poreikiais besirūpinančiai Europai."