Europos Audito Rūmai antradienį pristatytoje savo ataskaitoje teigia, kad 2008 m. iš Europos Komisijos biudžeto buvo netinkamai išleista mažiausiai 2,6 mlrd. eurų (beveik 9 mlrd. litų).

Nors Europos Komisija pasiekė tam tikrų rezultatų kai kuriose srityse, tačiau didelė dalis mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleista vėjais.

Iš viso 2008 m. Europos Komisija išleido 116,6 mlrd. eurų (402,3 mlrd. litų). Didžioji dalis pinigų – 55 mlrd. eurų (190 mlrd. litų) – buvo panaudota žemės ūkio srityje. Tai, pasak Audito Rūmų, yra geriausiai apgalvotos išlaidos – padaryta mažiau nei 2 proc. klaidų.

Regioninei politikai buvo išleista 36,6 mlrd. eurų (126,3 mlrd. litų). Šias investicijas, kaip ir išlaidas tyrimų, energetikos ir transporto srityje (7,5 mlrd. eurų (25,9 mlrd. litų), auditoriai laiko klaidingai apskaičiuotomis.

Audito Rūmų pirmininko Vitoro Caldeiros teigimu, pats "gražiausias" europiečių pinigų švaistymo pavyzdys yra investicijos iš ES Sanglaudos fondo, skirto padėti neturtingiems regionams.

Skirtingai nei ankstesniais metais, Audito Rūmai įvardijo blogąsias šalis, tai – Ispanija, Italija ir Portugalija. Italijos Apulijos regionas, kuris 2007–2013 m. turėtų gauti 2,6 mlrd. eurų (9 mlrd. litų) iš Europos regioninės plėtros fondo, pripažintas blogiausiai besitvarkantis su iš ES gautomis lėšomis.

Kaip pavyzdys, Audito Rūmų ataskaitoje minimas projektas, pagal kurį Europos Komisija vienai iš ES šalių skyrė 5,7 mln. eurų (19,7 mln. litų) įrengti vamzdynui prie vandens saugyklos, kuri galiausiai net nebuvo pripildyta vandens.

Tiesa, auditoriai aptiko tik du konkrečius sukčiavimo atvejus.

Vis dėlto Audito Rūmų pirmininkas V.Caldeira pabrėžė, kad esama ir gerų Europos Komisijos finansinės veiklos pavyzdžių, o neseniai Čekijos, paskutinės iš ES šalių, pasirašyta Lisabonos arba ES Reformų sutartis suteiks puikią galimybę patobulinti kontrolės sistemą.

Europos Komisijos atstovai teigia, kad sieks susigrąžinti neteisingai suteiktas lėšas.

Prezidentą rinks kitą savaitę

ES pirmininkaujanti Švedija sušaukė specialųjį viršūnių susitikimą, jis kitą savaitę (lapkričio 19 d.) vyks Briuselyje ir per jį bus tariamasi, ką paskirti į naujus Bendrijos prezidento ir užsienio politikos vadovo postus.

Tikimasi, kad 27 Europos valstybių lyderiai per tą susitikimą prie vakarienės stalo susitars dėl svarbių naujų postų, steigiamų pagal Lisabonos sutartį dėl ES reformų, kurios ratifikavimo procesas buvo baigtas šį mėnesį.

Paskirti žmones į minimus du postus pasirodė esanti sunkesnė užduotis, nei daugelis tikėjosi. Švedai pirmą derybų ratą baigė nepriėmę jokio susitarimo ar konsensuso abiejų postų klausimu.

Britų vyriausybė ir toliau remia buvusio ministro pirmininko Tony Blairo kandidatūrą. Tačiau kai kur Europoje jis prarado populiarumą dėl tvirtos paramos Irako karui. Kiti laiko Didžiąją Britaniją esant Europos projekto periferijoje, nes ji neprisijungė nei prie euro zonos, nei prie Šengeno erdvės.

Dabartinis favoritas dėl ES prezidento posto yra Belgijos krikščionių demokratų premjeras Hermanas Van Rompuy, kurį, kaip sako diplomatai, remia prancūzai ir vokiečiai. Kad ir koks H.Van Rompuy būtų diskretiškas derybininkas, jį gali užtemdyti didieji Europos politikos veikėjai, ir jei jis būtų išrinktas, jo vaidmuo galėtų susilpnėti iki derintojo ir konsensusų ieškotojo.