Mažai kas suteikia jaunuoliams tiek baimės kaip atsakymas iš universiteto: "Jūs nepriimtas." Bet net ir išgirdę tai, dalis jų nepasiduoda ir vėliau gauna Nobelio premijas, tampa milijardieriais ar rašytojais.

Pasirinko kitą kelią

Vienas turtingiausių žmonių pasaulyje Warrenas Buffettas teigė, kad neįstojęs į aukštąją mokyklą, apie kurią svajojo, pasirinko kelią, kuriame sutiko labai gerų mokytojų, pakeitusių jo gyvenimą. Nobelio medicinos premijos laureatas Haroldas Varmusas du kartus nesėkmingai bandė įstoti į Harvardo medicinos mokyklą. Dekanas sakė, kad jam geriau eiti į kariuomenę, bet vyras buvo atkaklus ir pradėjo mokytis Kolumbijos medicinos mokykloje, rašo JAV verslo dienraštis "The Wall Street Journal".

Į norimą koledžą nepateko ir "Sun Microsystems" įkūrėjas Scottas McNealy, ir verslininkas Tedas Turneris bei daugelis kitų žinomų žmonių.

Jaunystės nesėkmės dabar jiems atrodo tiesiog smulkmenos, kurias smagu prisiminti.

Bloga išeina į gera

Stojantiesiems dažnai tenka nusivilti. Elitinis Harvardo universitetas priima tik 7 proc. iš 29 tūkst. norinčių, Stanfordo universitetas – beveik tiek pat.

"Visi nemalonūs dalykai mano gyvenime, kurie atrodė žlugdantys, išėjo į gera. Išskyrus sveikatos sutrikimus, – sakė W.Buffettas. – Pralaimėjimai tampa gera pamoka, kuri padeda judėti toliau. Išmoksti, kad pralaimėjimas yra laikinas, o ne nuolatinis. Galų gale jis gali atnešti naujų galimybių."

W.Buffettui buvo 19 metų, kai po priėmimo pokalbio Harvardo verslo mokykloje jis gavo neigiamą atsakymą. Milijardierius prisiminė, kad tuomet jautėsi sužlugdytas ir labai bijojo tėvo reakcijos. Bet šis buvo labai supratingas ir parodė didžiulį tikėjimą sūnumi.

Žvalgydamasis kitų galimybių, W.Buffettas sužinojo, kad jį labai žavėję investavimo ekspertai Benjaminas Grahamas ir Davidas Doddas dėsto Kolumbijos universitete. Jau vėluodamas jis greitai parašė paraišką, ir sėkmė pagaliau nusišypsojo. Šie du mokytojai ir davė W.Buffettui žinių, kuriomis jis vadovavosi kurdamas savo sėkmingą investavimo strategiją.

Milijardierius prisipažino, kad jo gyvenime nemalonumai dažnai išeidavo į gera. Anksčiau jis labai bijodavo kalbėti publikai, todėl pradėjo lankyti oratorystės kursus. Čia jis susipažino su būsima žmona Susan Thompson.

Sau vadovaukite patys

Kolumbijos universiteto prezidentas Lee Bollingeris irgi nebuvo priimtas į Harvardą. Nemaloni patirtis privertė jį suprasti, kad tik jis pats gali atskleisti savo gabumus. Jaunuolio šeima persikėlė į mažą miestelį, kur nebuvo galimybių gauti gerą išsilavinimą. L.Bollingeris ėmė uždarbiauti šluodamas grindis laikraščio redakcijoje.

"Tuomet nuolat galvojau, kad turiu įtemptai dirbti ir išmokti tai, ko reikia", – dabar prisimena jis. Netrukus jam pavyko įstoti į Oregono universitetą, o vėliau – į Kolumbijos teisės mokyklą.

L.Bollingerio patarimas toks: "Neleiskite, kad nesėkmės pradėtų valdyti jūsų gyvenimą. Neleiskite, kad kitų žmonių nuomonė nulemtų jūsų nuomonę apie save. Žmogus pats turi nuspręsti, kokių turi gabumų ir interesų."

Nesėkmės atvedė į šlovę

Į Harvardo universitetą taip pat nepavyko įstoti populiariai televizijos laidos "Today" vedėjai Meredith Vieirai.

"Taip nusivyliau, kad vėliau įstojusi į Tuftso universitetą kiekvieną šeštadienį važinėdavau autostopu į Harvardą", – pasakojo televizijos žvaigždė. Tačiau Tuftso universitete studentė rado mokytoją, kuris įkvėpė jai susidomėjimą žurnalistika ir pasiūlė pasipraktikuoti. Dabar M.Vieira pripažįsta, kad tikriausiai nebūtų atėjusį į šią sritį, jeigu būtų buvusi priimta į Harvardą.

Radijo žurnalistas Tomas Brokaw, taip pat nepatekęs į Harvardo universitetą, pasakojo, kad ši nesėkmė privertė jį surimtėti, liautis lėbauti ir atkakliai siekti savo tikslo.

"Tas pirmas suklupimas labai padėjo man atsistoti ant kojų", – teigė T.Brokaw.

Palaikė nesubrendėliu

Nobelio premijos laureatas daktaras H.Varmusas bandė stoti į Harvardo medicinos mokyklą du kartus, ir abu nesėkmingai. Po pirmo bandymo jis ėmė studijuoti literatūrą tame pačiame universitete, bet karjera šioje srityje jo visai neviliojo.

Po metų H.Varmusas pabandė dar kartą įstoti į medicinos mokyklą, bet dekanas per pokalbį jaunuolį pavadino nepastoviu ir nesubrendusiu ir pasiūlė eiti į kariuomenę. Tačiau Kolumbijos universiteto dėstytojai jaunuolį įvertino visai kitaip ir priėmė studijuoti.

"Jeigu jus atstumia mylima mokykla, eikite į tą mokyklą, kurioje esate laukiami, – patirtimi dalijosi H.Varmusas. – Koledžų skirtumai atrodo labai svarbūs, kol į juos įstoji, bet paskui jie mažai reikšmingi."

Svarbu būti reikalingam

Draudimo bendrovės "Northwestern Mutual" vadovas Johnas Schlifske karštai svajojo studijuoti Jeilio universitete, bet gavęs atsakymą ploname standartiniame vokelyje viską suprato dar jo neatplėšęs. Jaunuoliui atrodė, kad viltis žaisti universiteto futbolo komandoje žlugo amžiams.

Tačiau įstojęs į Minesotos Karletono koledžą jis įgijo netgi daugiau žinių ir patirties, tapo futbolo komandos žvaigžde, o Jeilio universitete galbūt būtų didžiąją dalį laiko prasėdėjęs ant atsarginių žaidėjų suolelio.

"Būti reikalingam yra geras dalykas", – sakė J.Schlifske. Dabar jis to moko sūnų Daną, kuris prieš keletą metų irgi neįstojo į savo svajonių universitetą.

Viską pasiekė be diplomo

Nepatekęs į Stanfordo ir Harvardo universitetus, būsimas bendrovės "Sun Microsystems" įkūrėjas S.McNealy pradėjo dirbti gamyklos cecho viršininku ir suprato, kad yra puikus vadovas. Vėliau įstojęs į Stanfordo verslo mokyklą jis susipažino su Vinodu Khosla. Jie kartu įkūrė kompiuterių programinės ir techninės įrangos gamybos bendrovę ir vadovauja jai jau 22 metus.

Verslininkas Tedas Turneris nesėkmingai stojo į Prinstono ir Harvardo universitetus. Patekęs į Brauno universitetą jis netrukus metė studijas, nes tėvas nutraukė finansavimą. Jaunuolis pradėjo dirbti tėvo skelbimų bendrovėje, kuri išaugo į žiniasklaidos imperiją, pagimdžiusią televiziją CNN. Po kurio laiko Brauno universitetas vis dėlto suteikė T.Turneriui bakalauro laipsnį.

Vėliau gyvenime verslininkui teko patirti daug sukrėtimų, tarp jų – tėvo savižudybę ir sesers mirtį nuo sunkios ligos.

"Nesėkmės universitetuose nereiškia nieko, palyginti su prarastais mylimaisiais. Tai iš tikrųjų labai sunku išgyventi, – sakė T.Turneris. – Norėčiau pabrėžti, kad viską pasiekiau be universiteto diplomo. Aišku, visuomet gerai jį turėti, bet galima sėkmingai gyventi ir be jo."