Euro zonos šalių finansų ministrai trečiadienį surengs naujas derybas, per kurias bus derinamos susitarimo dėl Graikijos skolų krizės detalės, o pareigūnai sakė, kad ateinančios valandos bus „lemiamos“, artėjant galutiniam terminui, iki kurio Atėnai dar gali išvengti bankroto.

Viltys, kad likus mažiau negu savaitei iki galutinio termino Graikija ir jos skolintojai gali susitarti padidėjo, bet jos gali vėl išblėsti, mat Graikijos premjeras dar turi įtikinti savo partiją, nusistačiusią prieš griežto taupymo politiką, pritarti nuolaidoms, kurios leistų gauti lėšų pagal finansinės pagalbos programą.

„Esame labai priartėję (prie susitarimo); ateinančios 48 valandos bus lemiamos“, – sakė Graikijos vyriausybės atstovas Gabrielis Sakelaridis (Gabrielis Sakellaridis) prieš Eurogrupės trečiadienio derybas ir ketvirtadienį vyksiantį visų 28 Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimą.

„Esu įsitikinęs, kad pasieksime susitarimą“, – antradienį Prancūzijos radijui sakė ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), kai Graikija paskutinę minutę pateikė reformų planą, siekdama užsitikrinti gyvybiškai svarbią išmoką iš tarptautinio finansinės pagalbos paketo.

Pirmadienį, pasibaigus skubiai sušauktam euro zonos lyderių susitikimui, Atėnų naujausi pasiūlymai savo tarptautiniams skolintojams - Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) - buvo vertinami optimistiškai.

Tačiau P.Moscovici perspėjo, kad „dar lieka darbo“ sprendžiant klausimus, susijusius su pridėtinės vertės mokesčiu ir pensijų reforma, kurie yra labai svarbūs Atėnų radikaliai kairiajai vyriausybei.

Be to, Graikijos vyriausybė antradienį perspėjo, kad bet koks susitarimas iki birželio 30-osios dar turės būti patvirtintas parlamento daugumos.

„Jeigu susitarimui nepritars valdančiosios daugumos deputatai, vyriausybė negalės išlikti“, – sakė G.Sakelaridis.

Kad gautų tą pritarimą, Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras), prieš rinkimus žadėjusiam atšaukti griežto taupymo priemones, gali tekti nemažai pasistengti. Kai kurie jo ultrakairiosios partijos „Syriza“ nariai jau dabar reiškia nepasitenkinimą, kad jų lyderis tų pažadų esą išsižada.

A.Cipras trečiadienio popietę Briuselyje taip pat susitiks su Graikijos kreditorių lyderiais – Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), Europos centrinio bako vadovu Mario Draghi (Marijumi Dragiu) bei TVF vadove Christine Lagarde (Kristin Lagard).

Graikija iki birželio 30-osios turi grąžinti TVF maždaug 1,54 mlrd. eurų. Negavusi paskutinės 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal dabartinę finansinės pagalbos programą, Graikija gali būti priversta paskelbti nemokumą ir chaotiškai pasitraukti iš euro zonos. Kai kurie ekspertai perspėja netgi dėl galimo šios šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.