Gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius) ir daug kitų valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narių jau seniai teigia, kad ši katastrofa nebuvo nelaimingas atsitikimas, nors lenkų ir rusų tyrėjai nustatė, jog nelaimė įvyko dėl pilotų klaidos, prastų oro sąlygų ir netinkamos oro eismo kontrolės.

Tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) – PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio (Jarosalvo Kačynskio) brolis dvynys – ir daug kitų aukšto rango pareigūnų žuvo, kai lėktuvas sudužo netoli Vakarų Rusijos miesto Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną.

A.Macierewiczius teigia, jog tuo metu Lenkijos ministro pirmininko pareigas ėjęs D.Tuskas įvykdė išdavystę „susijusią su tyrimu dėl Smolensko avarijos priežasčių ir aplinkybių“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovė Ewa Bialik (Eva Bialik).

Lenkijoje už valstybės išdavystę gali būti baudžiama iki dešimties metų kalėjimo.

Lenkų gynybos ministras itin stipriai kritikuoja D.Tuską dėl nesėkmės siekiant pargabenti lėktuvo nuolaužas iš Rusijos.

Interviu Lenkijos dienraščiui „Gazeta Polska Codziennie“ A.Macierewiczius kaltino D.Tuską „neteisėtu susitarimu su (Rusijos prezidentu) Vladimiru Putinu Lenkijos nenaudai“.

2016-ųjų lapkritį Lenkijoje buvo pradėta buvusio valstybės vadovo palaikų ekshumacija. Prokurorai tikrino, ar palaikai buvo teisingai identifikuoti, taip pat ieškota sprogmenų arba degimo pėdsakų, nes PiS nuomone, prieš lėktuvo katastrofą jame galėjo kilti gaisras.

Tuo lėktuvu Lenkijos delegacija vyko į apeigas netoli Smolensko esančiame Katynės miške, kur 1940 metais sovietų slaptoji policija išžudė tūkstančius lenkų armijos karininkų. Savo atsakomybę už tas žudynes Kremlius neigė iki 1990 metų.

Lenkijos vyriausybė kovo pradžioje itin priešinosi D.Tusko perrinkimui Europos Vadovų Tarybos pirmininku dar vienai kadencijai. Nepaisant lenkų prieštaravimo, jis buvo perrinktas.