„Vasario 25-ąją Maskvoje eidamas 96 metus po sunkios ir ilgos ligos mirė Sovietų Sąjungos maršalas Dmitrijus Timofejevičius Jazovas“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

D. Jazovas ėjo SSRS gynybos ministro pareigas nuo 1987 metų gegužės iki 1991 metų rugpjūčio. 1990 metais jam buvo suteiktas maršalo rangas.

1991-ųjų rugpjūtį D. Jazovas dalyvavo puče, per kurį mėginta atimti valdžią iš SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo. Šis bandymas žlugo, ir perversmininkų lyderiai buvo sulaikyti.

Šie įvykiai paspartino SSRS iširimo procesą, ir ji subyrėjo 1991 metų pabaigoje.

D. Jazovas 1993 metais buvo paleistas iš kalėjimo, jam buvo suteikta amnestija dėl jo vaidmens nepavykusiame puče.

Po D. Jazovo mirties vienintelis tebegyvenantis iš nepavykusio perversmo lyderių liko Olegas Baklanovas, buvęs Komunistų partijos Centro komiteto narys.

Rusijoje buvęs SSRS gynybos ministras liko gerbiama figūra. Anksčiau šį mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įteikė D. Jazovui III laipsnio ordiną „Už nuopelnus Tėvynei“ ir medalį už dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare.

2004 ir 2014 metais jį taip pat buvo apdovanojęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Per susitikimą su S. Šoigu nufilmuotoje medžiagoje, kuri antradienį vėl buvo parodyta per televizijos naujienų laidas, matyti pagyvenęs D. Jazovas medaliais nukabinėta karine uniforma, negalintis atsistoti nuo kėdės, kai ministras įteikė jam apdovanojimą.

Nepaminėdamas maršalo vaidmens per nepavykusį perversmą, V. Putinas tuomet pagerbdamas jį sakė, kad D. Jazovas buvo „iškilus kariuomenės vadas ir puikus legendinės nugalėtojų kartos atstovas“.

Antradienį V. Putinas reiškė gedulą dėl D. Jazovo mirties ir pavadino jį „išskirtinai drąsiu ir tvirtu žmogumi“, kurio „profesinės ir asmeninės savybės pelnė jam nepaneigiamą autoritetą ir pagarbą“.

„Jis buvo ir liks legenda“, – pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė S. Šoigu, kuris D. Jazovą pavadino „drąsiu, ryžtingu kovotoju, išmintingu ir atsakingu vadu“.

D. Jazovas ketvirtadienį turi būti palaidotas Federalinėse karių memorialinėse kapinėse netoli Maskvos.

„Šalies subyrėjimo grėsmė“

D. Jazovas yra tarp vos 41 žmogaus, gavusio Sovietų Sąjungos maršalo titulą – aukščiausią SSRS karinį laipsnį.

Tarp kitų šį titulą turėjusių žmonių yra Georgijus Žukovas, planavęs SSRS gynybą nuo nacių invazijos per Antrąjį pasaulinį karą, karo laikų vadas Konstantinas Rokosovskis ir pats Josifas Stalinas.

D. Jazovas buvo paskutinis dar gyvenęs Svietų Sąjungos maršalas.

1991-ųjų rugpjūčio pučui vadovavo griežtosios linijos komunistai, kuriems nepatiko M. Gorbačiovo liberalios reformos. Jie pareiškė, kad M. Gorbačiovas dėl sveikatos negali atlikti savo pareigų, paskelbė nepaprastąją padėtį ir pasiuntė tankus į Maskvos centrą.

Pernai duodamas interviu bulvariniam laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ D. Jazovas aiškino, kad bandyti nuversti Sovietų Sąjungos lyderį jį paskatino „šalies subyrėjimo grėsmė“.

Ministras slopinant demonstracijas

Pernai Vilniaus apygardos teismas buvusį sovietų gynybos ministrą D. Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Teismas D. Jazovui už akių buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Rusijos užsienio reikalų ministerija smerkė šį nuosprendį ir kaltino Lietuvą „akivaizdžių faktų falsifikavimu“.

D. Jazovas taip pat buvo gynybos ministras slopinant Azerbaidžane 1990 metų sausį vykusias demonstracijas už nepriklausomybę, kai sovietų kariai Baku šaudė į protestuotojų minias. Tuomet žuvo šimtai žmonių.

Sibiro Omsko regione 1924 metais gimęs D. Jazovas buvo Antrojo pasaulinio karo veteranas, buvo du kartus sužeistas. Jis yra parašęs knygų apie karinę strategiją ir istoriją.