Net sunkiausia ekonomikos krizė nesutrukdys žmogui ateiti į šį pasaulį ar jį palikti. Todėl laidojimo industrija ekonomikos sunkmetį išgyvena lengviau, nei kitos ūkio šakos, rašo dienraštis "The New York Times".
Klientų tik daugės
Ne visi Peterio Moloney klientai gali išreikšti paskutinę valią, bet 44 metų amerikiečiui ir šešiems jo broliams tenka pasukti galvas ir iš peties paplušėti. Motociklų mėgėjai nepašykšti 200 dolerių (520 litų) už paskutinę kelionę specialiu katafalku, traukiamu dviračio plieninio žirgo "Harley Davidson". Sodininkai savo laidotuvių ceremonijai užsimano egzotiškų gėlių. Vienas garbaus amžiaus vyriškis, mėgęs pirkti anūkams ledų, laidotuvėms užsakė ledų automobilį.
"Privalai suteikti žmonėms ką nors ypatinga. Jeigu nesuteiksi, už tave tai padarys kiti", – požiūrį į verslą dėstė P.Moloney.
Žmonių polinkis į išskirtinumą laidojimo industrijai padeda išgyventi ekonomikos sunkmetį. Ritualinių paslaugų teikėjai turi tai, ko kitų sričių verslininkai galėtų tik pavydėti, – stabilų ir netgi didėjantį klientų skaičių.
Jungtinių Valstijų laidojimo industrijos pajamos šiemet išaugs 1,2 proc. ir sieks 20,7 mlrd. dolerių (apie 53,4 mlrd. litų), prognozuoja ekonomikos tyrimų bendrovė "IBISWorld". Pernai jos padidėjo 2 proc., bet šiek tiek mažesnis augimas vis tiek džiugina, nes kitose ekonomikos srityse nuostoliai skaičiuojami dviženkliais procentais.
Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė Jungtinėse Valstijose, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, labai didelė. Tačiau senstančios tautos artimiausioje ateityje laukia nemalonios permainos. Kasmet šalyje miršta maždaug 2,5 mln. žmonių, ir kiekvienais metais šis skaičius paauga 1 proc. Specialistai prognozuoja, kad mirštamumo kreivė staigiai į viršų šaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, kai kūdikių bumo kartos žmonės įpusės aštuntąją dešimtį.
Kremavimas mažina pajamas
Ekonominis sunkmetis negresia laidojimo industrijai, tačiau ją kamuoja egzistencinė krizė. Kremavimas, kainuojantis perpus pigiau už tradicines laidotuves, populiarėja. 2000 m. Jungtinėse Valstijose sudeginti 26 proc. žmonių palaikų, pernai – jau 38 proc.
Laidotuvėms skirto žurnalo "Mortuary Management" leidėjas Ronas Hastas šią tendenciją aiškina paprastai: "Gyvenimui artėjant prie pabaigos, žmonės nenori sunkumų ir rūpesčių nei sau, nei kitiems. Be to, amerikiečiai tapo mobilesni, jie palieka gimtuosius miestus ir pamiršta tradicijas."
1963 m. Vatikanas atšaukė ilgus šimtmečius galiojusį draudimą kremuoti žmones, ir šiandien vis daugiau katalikų renkasi šį laidojimo būdą.
Ritualinių paslaugų teikėjai stengiasi kompensuoti dėl kremavimo mažėjančias pajamas, siūlydami naujas paslaugas: filmavimą, užuojautų siuntinėjimą, atminimo dovanas.
Kai kas netgi siūlo "smėlio" laikrodžius, kuriuose yra kremuoto žmogaus pelenų, arba auksinius auskarus, amuletus ir kitokius papuošalus su mirusio žmogaus pirštų atspaudais.
Karstas "Surink pats!"
Ne visi amerikiečiai ryžtasi išlaidauti ritualams, bet taupiems irgi yra iš ko rinktis. Pavyzdžiui, galima namuose surengti atsisveikinimo ceremoniją ir paruošti kūną laidoti arba kremuoti. Įstatymai įvairiose valstijose skiriasi, tačiau daugumoje jų tai leidžiama.
Ritualinių paslaugų teikėjams nelieka nieko kita, kaip prisitaikyti prie kintančių žmonių poreikių. "Tavo laidotuvės – tavo pasirinkimas. Industrija turi tai pripažinti", – sakė Char Barrett, vadovaujanti įmonei "A Sacred Moment". Ji padeda žmonėms rengti atsisveikinimo ceremonijas namuose. Tokia paslauga klientams atsieina maždaug 2 tūkst. dolerių (5,2 tūkst. litų) – keturis kartus mažiau nei rengiant įprastas laidotuves.
"Anksčiau šeimos galėjo išleisti 10 tūkst. dolerių (26 tūkst. litų) karstui iš Afrikos raudonmedžio, užsakyti prabangią ceremoniją. Tačiau tos dienos jau praėjo", – sakė laidotuvių organizatorius Jerry Sullivanas. Pasak jo, daug ritualinių paslaugų teikėjų šiandien siūlo išsinuomoti medinį ar metalinį karstą, kur kūnas gali būti laikinai laikomas prieš kremuojant. Parai karstas kainuoja maždaug 1 tūkst. dolerių (2,6 tūkst. litų).
Dailidės amatą išmanantis amerikietis Paulas Firnsteinas gamina nebrangius surenkamus karstus. Vos 600 dolerių (1560 litų) kainuojantį dėžutės formos komplektą galima paslėpti garaže ar pakišti po stalu, kol ateis lemtinga minutė.
P.Firnsteinas pastebėjo, kad vis daugiau žmonių nusprendžia artimuosius laidoti vadinamuoju natūraliu būdu, kai kūnas įvyniojamas į skraistę arba įdedamas į mikroorganizmų lengvai skaidomą karstą. Šis laidojimo būdas laikomas tradiciniu daugelyje tikėjimų. Jis buvo populiarus ir Jungtinėse Valstijose prieš pilietinį karą.
"Natūralias laidotuves renkasi ne tik ekologija susirūpinę žmonės, – aiškino knygą apie laidojimo istoriją parašęs Markas Harrisas. – Jos išpopuliarėjo, nes yra paprastos ir nebrangios."
Naujausi komentarai