Moldovos sostinėje Kišiniove dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikšdami paramą šalies siekiams Vilniuje šį mėnesį vyksiančiame Rytų Partnerystės susitikime parafuoti Asociacijos sutarimą su Europos Sąjunga, kuris laikomas pirmu svarbiu žingsniu eurointegracijos link.

Moldova tikisi, kad Vilniuje Europos Sąjunga patvirtins preliminarų Asociacijos sutarties tekstą, ši sutartis nurodo bendradarbiavimo gaires, Moldova įsipareigotų imtis politinių, socialinių ir ekonominių reformų, kurios paklotų kelią galimai narystei ateityje, o Europos Sąjunga vėliau pažadėtų nuolaidų, pavyzdžiui, bevizį režimą, kurio taip siekia Moldova.

„Po trijų savaičių Vilniuje Europos Sąjunga vėl pareikš pasitikėjimą mumis. Esame pasiruošę dar uoliau dirbti, kad pasiektume Europos gyvenimo standartus“, – tikina Moldovos prezidentas Nicolae Timofti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis sako, kad preliminarus tekstas normalia sutartimi gali virsti jau pavasarį, esą pusketvirto milijono gyventojų turinti Moldova – Rytų Partnerystės sėkmės istorija, pagal „Freedom House“ demokratijos reitingus šalis pralenkė Ukrainą. Už tai daug nuopelnų vietos komunistams iššūkį metusiam partijų Aljansui už Europos Integraciją.

Pokyčiais nepatenkinta Rusija – ji pagrasino, kad žiemą Moldova gali sušalti, jei rusai apribotų dujų tiekimą, nuo kurių priklauso visas Moldovos ūkis. Rusija ir šalies alkoholinių gėrimų nusprendė neįsileisti, o kur dar nuo Moldovos atsiplėšti siekianti Padniestrė – tai Moldovos vientisumą trikdantis rusakalbis regionas, kuriuo manipuliuoja Rusija. Moldovos politikai suorganizavę paramos Europos Sąjungai mitingą žada laikytis.

„Po dvidešimt dvejų nepriklausomybės metų Moldova išsikovojo teisę priartėti prie Europos. Čia susirinkę pasauliui siunčiame žinią, kad Moldova – Europos dalis. Mes norime Europietiškos ateities“, – sako Moldovos parlamento pirmininkas Marianas Lupu.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, iš geografinės Europos tik Baltijos šalys sėkmingai prisijungė prie Europos Sąjungos, Rytų Partnerystės programa šią gerąją patirtį norėtų perduoti likusioms šešioms šalims – Baltarusijai, Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Azerbaidžanui ir Armėnijai, tiesiogiai apie narystę programa nekalba, tačiau siūlo abiem pusėms naudingus prekybos ar kultūrinius projektus. Per trejus metus Europos Komisija programai buvo numačiusi 600 milijonų eurų.