Moldovoje, kaip ir visoje Europoje, šalta. Šioje į pietus nuo Lietuvos esančioje šalyje žiemomis pasitaiko nemenki šalčiai, tačiau jie trunka tik savaitę dvi. Bet ne šįkart.

Niekaip neapsisprendžia

O Rusija kaip tik nuo Naujųjų metų smarkiai pabrangino dujas, skirtas šildyti. Moldavams tapo dar sunkiau gyventi, nors ir taip ši šalis yra skurdžiausia Europoje.

Prie ekonominio nestabilumo prisideda politinis. Pernai mažutėje Moldovoje kilo nemenkos riaušės, dukart vyko parlamento rinkimai, bet iki šiol nėra nuolatinio prezidento, stabilios vyriausybės, šiemet laukia nauji rinkimai.

Lygiai dukart mažesnė už Lietuvą, tačiau pusantro karto daugiau gyventojų turinti Moldova niekaip neapsisprendžia – likti Rusijos įtakos sferoje ir taip stengtis išlaikyti tvirtesnius ekonominius santykius, – tačiau tai, deja, nelabai pavyksta, nes rusai už tai reikalauja visiško "atsidavimo", – ar žengti į civilizuotą Europą, galbūt netgi susijungti su kaimyne Rumunija.

Blaškymasis tarp sovietinės-rusiškos ir europietiškos sistemų matomas daug kur Moldovos sostinės Kišiniovo gatvėse. Netvarkingi namai, duobėtos gatvės ir prospektai, daug senų automobilių, klestintis šešėlinis verslas, paniurę žmonės, sugriuvusios, korupcinės ekonomikos požymiai. Visa tai primena kokių 1993-iųjų Vilnių, tik ką įžengusį į rinkos sistemą ir pamažu atsikratantį sovietinės.

Bet tuo pat metu – neoninės reklamos, prabangių prekių parduotuvės, tarptautiniai prekių ženklai, labai gausios informacinių ir mobiliųjų technologijų prekybos vietos ir valiutos keityklos rodo, kad Moldovoje yra ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos požymių. Bet, regis, požymių, panašesnių į laukinį kapitalizmą.

Skurdžiausia šalis

Moldova yra vargingiausia šalis Europoje pagal vienam žmogui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį. Palyginti: Lietuvoje šis rodiklis siekia 15 tūkst. JAV dolerių (apie 37 tūkst. litų), Moldovoje – vos 2 tūkst. dolerių (apie 5 tūkst. litų).

Kišiniove gyvenanti bibliotekininkė Anžela kupina nostalgijos komunistų valdymo laikams. Ne tokiems seniems – vos prieš pusmetį Komunistų partija iš esmės prarado valdžią ir ėmė dirbti centro dešinės koalicijos proeuropietiška vyriausybė.

"Aš moldavė, nelabai man patinka sovietmetis, nors ir jis turėjo tam tikrų gražių dalykų, – sako 45 metų moteris. – Bet man nepatinka dabartinė valdžia, kur kas geriau, ramiau ir tvarkingiau buvo prie komunistų."

Anžela dūsauja, kad tuomet ir algos buvo didesnės, ir gyvenimo lygis kiek aukštesnis, ir perspektyvos atrodė kur kas gražesnės. Bibliotekininkė nesutinka, kad gyvenimas suprastėjo dėl pasaulinės krizės iššūkių, kurie skaudžiai palietė Moldovą.

"Manau, kad dabartinė valdžia tiesiog žiūri, kaip sau į kišenes labiau prisigrūsti. Dar ir santykius su Rusija sugadinome, dujos ir nafta pabrango vos ne dvigubai. Tai kaip dabar gyventi?" – retorinį klausimą užduoda pašnekovė.

Tokių kaip Anžela Moldovoje yra labai daug. Ši šalis iš esmės pasidalijusi į dvi didžiules stovyklas – simpatizuojančių komunistams, Rusijai ir tų, kurie yra už žengimą į Europą, vadinasi, balsuojančių už "naująsias" centro ir dešinės partijas.

Gauna pajamų iš šalies

Tačiau Moldovoje nėra populiari idėja susijungti su ES ir NATO jau esančia Rumunija, išstoti iš rusų dominuojamos Nepriklausomų valstybių sandraugos. Pirmiausia, sako jie, įsilieję į Rumuniją, prarastų savo tautinį identitetą.

Be to, pragmatiškai mąstantys moldavai įsitikinę, kad flirtuodami su Rusija gali gauti šiokių tokių "dividendų" iš šešėlinės ekonomikos, kurios dalis nukreipta į Rytus. Įsijungus į europietiškus darinius kova su šešėliu aiškiai sustiprėtų ir gyvenimo lygis dar labiau nukristų.

Vidutinis atlyginimas Moldovoje tėra 3 tūkst. lėjų, tai yra vos 600 litų į rankas. Vyriausybės autoūkio vairuotojas Mirčia skundžiasi esąs tarp tų, kurie gauna vidurkį.

"Menkai įsivaizduoju, kaip gyvena gaunantys dar mažiau, nes jau man labai sunku. Darbas sunkus, kitąkart tenka ir naktį trečią valandą keltis, visą dieną iki vėlyvo vakaro važinėti, tačiau gaunu tik 3 tūkst. lėjų per mėnesį. Iš jų apie 1,5 tūkst. išleisdavau vien komunaliniams mokesčiams už butą. Bet tai buvo pernai, šiemet žiauriai pabrango. Nežinau, kaip reikės išsimokėti dabar, kai, matyt, mokesčiai peržengs 2 tūkst. lėjų. Nei žmonos, nei vaikų likusiais pinigais niekaip nepalepinsi", – trypčiodamas sniege postringavo kepurėtas pusamžis vyriškis.

Bet ir Anžela, ir Mirčia ne iš karto prisipažįsta gaunantys pajamų iš šalies. Bibliotekininkė užsimena, kad jos duktė gyvena ir dirba Rumunijoje. Užsienyje esantys moldavai gausiai siunčia savo uždirbtus pinigus tėvynėje likusiems giminėms ir artimiesiems.

Vietos lietuviai susipjovė

Klesti ir šešėlinė ekonomika – Kišiniovo centre beveik nėra maisto prekių parduotuvių, nes dauguma eina apsipirkti į turgų, kur vyrauja iš Rumunijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių atgabenta produkcija. Nelegaliai įvežta, todėl valstybės biudžetas iš jos ničnieko negauna.

Skaičiuojama, kad Moldovoje net trečdalį metinio bendrojo vidaus produkto sudaro šešėlinė ekonomika ir iš užsienio moldavų atsiunčiami pinigai. Nesunku suskaičiuoti, kad vidutiniškai kas trečias Moldovos gyventojas gyvena kone tik iš jų.

"Darbo nėra, visos gamyklos uždarytos. Visi sukasi kaip gali. Labai daug kas užsiima paprasčiausia kontrabanda", – pasakojo Moldovoje gyvenanti lietuvė Irena.

Lietuvių Moldovoje tėra bemaž 300, nors dar prieš 15 metų buvo apie 1 tūkst. "Išvažiuoja į kitas šalis, grįžta Lietuvon, kitas nebesako, kad yra lietuvis, nes jau suleido šaknis čia, todėl vadina save moldavu", – vardija Irena.

O ir tie keli šimtai likusių lietuvių tarpusavyje nesutaria – veikia dvi diasporos organizacijos. Viena vadinasi bendruomenė, kita – bendrija. Nesutarimai labai asmeniški. Tiesiog nesusikalba abiejų organizacijų vadovės.

Slogus miestas

Moldovos sostinė Kišiniovas palieka gana slogų įspūdį, ypač jeigu atvyksti čia gilią žiemą. Nevalyti ir labai slidūs, storu ledo sluoksniu padengti pagrindinio miesto prospekto šaligatviai neleidžia atsipalaiduoti, nes vis tenka žiūrėti, kaip čia nepargriuvus ir nesusilaužius visų galūnių. Maždaug Vilniaus dydžio Kišiniovas neturi jokio normalaus senamiesčio, o ir vietos įžymybių vos viena kita.

Dėl to kalti visai ne moldavai, o XX a. istorija, kurios pomėgis buvo lyginti su žeme miestus, ji ir palygino Kišiniovą, o paskui, grožėdamasi savo darbu, dar pristatė vyriausybinių sovietinės architektūros "grožybių".

Neblogu tempu einant, Kišiniovo įžymybės apžiūrimos per dešimt minučių, naudojantis taksi paslaugomis pakaks ir trijų. Į šį laiką įeina nusifotografavimas prie Katedros ir Triumfo arkos, suręstos pergalei prieš turkus paminėti, taip pat prie šalia esančio paminklo XV–XVI a. moldavų kunigaikščiui Šv. Steponui Didžiajam. Juokaudami pavadinome jį vietos Drakula, nes labai jau panašus, nors ir laiko rankoje kryžių, o tai nelabai tiktų velniui. Kaip vėliau paaiškėjo, Šv. Steponas išties buvo susijęs su rumunų grafu Vladu Cepešu, plačiau pasaulyje žinomu kaip Drakula. Būtent Cepešas kadaise parėmė Stepono kovą dėl moldavų kunigaikštystės sosto.

Pasukus iš Šv. Steponui Didžiajam dedikuoto centrinio prospekto, kuriame ir yra visos architektūros įžymybės, už kvartalo kito prieini patį paprasčiausią Moldovos kaimą, gal tik žąsų ir avių pulkai gatvėmis nemarširuoja. Tiek ir yra to Kišiniovo.

Tiesa, vasarą miestas labai žalias ir gaivus. Daug medžių pridengia sovietiją primenančią realybę.

Prasimaitinti pigu

Kišiniove gana pigu. Pavakarieniauti šešiems žmonėms geroje, tvarkingoje vietoje, kur ant stalo buvo daug vietos užkandžių – brinzos (ožkų pieno sūris), kukurūzų košės "mamalyga", rūkytos ir keptos mėsos gaminių, paplotėlių su kopūstais ir grybais "placintomis" (nepainioti su placentomis), įvairių vietos daržovių – ir, aišku, gana gausiai vyno, kainavo tik apie 120 litų, tai yra vos po 20 litų kiekvienam.

Troleibuso bilietas – vos 40 lietuviškų centų, puodelis kavos miesto centre – 1 litas.

Tačiau nereikalaukite, kad kavinės aplinka būtų idealiai vakarietiška, pakelis gerų cigarečių – beveik 3 litai.

Moldova ar Moldavija?

Prisipažįstu, buvau susipainiojęs ir pats. Skirtinguose oficialiuose šaltiniuose ši šalis vadinama tai Moldavija, tai Moldova.

Vis dėl to patys moldavai savo šalį vadina Moldova ir aiškina, kad Moldavija yra regionas Rumunijoje, kuriam vienu metu priklausė ir dabartinė Moldova.

Dar juokiasi, kad susimaišius rumunams ir rusams, išėjo šis tas nepaprasta – moldavai.